Fredžio gardas [[buvęs Sniegaširdės]].

Kitą dieną Lina įėjo ir prisegė virvę prie Sniegės apynasrio.
-Tau reikėtų visą laiką būti garde, bet grynas oras tik į sveikatą,-linksmai tarė mergina, uždėjo Sniegaširdei labai storą gūnią, kad nesušaltų ir išvedė.

Sniegė įėjo, atsigulė ir užmigo.

Kumelė atsibudo. Nusprendė įkvėpti gryno oro, tad paėdė ir išėjo.

Sniegė įėjo, sukosėjo, atsargiai atsigulė. Vėl sukosėjo. Ir taip kosėdama negalėjo užmigti visą naktį..

Ryte pas ją užėjo vyras baltu chalatu ir Mindaugas su Lina.
-Dabar ramiai...-tarė nepažįstamas dvikojis, paėmė švirkštą ir suleido Sniegaširdei.
Ji cyptelėjo, kai adata pradūrė jos odą, bet nusiramino, kai kosulys atslūgo ir ji užmigo...

[[Gydymas]]

The member 'Sniegaširdė' has done the following action : Ataka

'Gydymas: žmogus' : 55

Ji vidury dienos pabudo ir jau rado savo pusryčius. Atsikėlė ir neskubėdama pradėjo ėsti.

Kumelė pamanė, kad reikia pažiūrėt, kaip sekasi vėjui, nors ir nelabai norėjo. Įkišo galvą į jo gardą, kramtydama paskutines avižas.

Išėjo.

Lina įvedė vis dar truputi kraujuojančią Sniegaširdę į gardą ir išėjo. Kumelė nenorėjo kalbėtis su Vėjumi. Atsigulė ir užmigo.

Lina ryte atėjo ir pradėjo šukuoti ir balnoti Sniegaširdę. Išsivedė.

Lina įvedė Sniegaširdė ir jai išėjus, ši iš karto įkišo galvą į Vėjo gardą.

Ji grįžo į savo gardą ir pradėjo kramsnoti avižas.

Lina pabalnojo ir išvedė Sniegę.

Sniegaširdė įėjo, uždarė duris, atsigulė ir greitai užmigo.

Lina ryte įėjo į gardą.
-Labas rytas!-garsiai pasisveikino. Sniegaširdė prabudo ir mieguistai suprunkštė.-nagi, valgyk, prieš akis ilga diena.
Kumelė atsistojo ir greitai užkrimto. Lina iššukavo ją, pabalnojo ir išvedė.

Giedrė į gardą įvedė mažą obuolmušį kumeliuką. Uždarė jį garde ir išėjo. Fredis stebėjo viską savo didelėmis akimis. Galiausiai jam pabodo ir jis užmigo.

-O, Frediii,-Giedrė įėjo kratydama cukraus dėžutę.
Fredis pašoko ir jau norėjo ją čiupti, bet Giedrė neleido.
-Gausi tik po treniruotės.-ji uždėjo jam kantarą, prisegė kordą ir išvedė.

Giedrė įvedė Fredį, davė cukraus.
-Rytoj toliau treniruosimės,-tarė ir išėjo.
Fredis užmigo.

Kai Fredis ryte pavalgė, į gardą įėjo Giedrė, iššukavo jį, išvalė kanopas. Tada pradėjo pratinti prie balno ir kamanų. Išvedė.

Giedrė įvedė Fredį, davė cukraus nubalnojo ir išėjo.
Fredis užmigo.

Kitą rytą, kaip ir kitus, Giedrė vėl atėjo, uždėjo Fredžiui balną, kamanas [[kurios jam labai nepatiko]] ir apsaugas. Tada išvedė.

Giedrė įvedė Fredį. Jo gogas siekė jai jau iki pilvo.
-Niekad nemačiau tokio nuostabaus žirgo,-sumurmėjo Giedrė, nubalnodama jį.
Fredis patenkintas ramiai suprunkštė.
-Tu būsi pasaulio čempionas.-Giedrė paglostė jam kaklą ir pakštelėjo į snukį.-tai pažadas.-tada davė jam net penkis sukraus kubelius ir išėjo.
O Fredis dar ilgai stovėjo, žiūrėdamas į vieną tašką. Galiausiai, užmigo.

Fredis pabudo ir pavalgė. Į gardą įėjo surūgusi Giedrė, pabalnojo žirgą ir išsivedė.

Giedrė įvedė Fredį, pagydė ir išėjo, o tas užmigo.