Fredžio gardas [[buvęs Sniegaširdės]].

Gražus, erdvus.

Treneris ją įvedė.
-Oho, greitai augi,-Sniegaširdės gogas jau buvo ties trenerio krūtine.
Kumelaitė linksmai suprunkštė.
-Na, pradedam mokymus.-dvikojis nuėmė jos apynasrį...
,,Pagaliau.''
...ir paėmė kamanas. Uždėjo vadeles ant balno ir žąslus pradėjo kišti Sniegaširdei į burną. Ji nepatenkinta ir išsigandusi atsitraukė.
-Ramiai..-tarė treneris ir lėtai artėjo link kumelės.
Ji truputi nurimo ir vėl bandė įdėti žąslus. Sniegaširdė truputi mažiau muistėsi, bet piktai laikė užsukusi ausis. Tada treneris paėmė balną ir uždėjo ant Sniegaširdės nugaros. Ji net suklupo nuo svorio. ,,Kas aš jums? Nešulinis asilas??''-įširdo kumelaitė. Treneris paėmė ją už vadelių ir išvedė.

Sniegaširdę įvedė į gardą, nubalnojo, iššukavo ir patapšnojo per kaklą.
-Gerai padirbėjai,-tarė treneris ir išėjo.
Netrukus jis grįžo su dar dviejais dvikojais. Viena buvo maža, tamsių rudų plaukų, o kitas dvikojis-juodais plaukais ir dideliu pilvu.
-Štai čia,-parodė treneris.-yra mūsų pradininkų ponis. Didžiausias, tad tiks jūsų mergaitei.
-O gal galiu joti su šiuo žirgu?-paklausė mergaitė, žiūrėdama į Sniegaširdę.
-Ne, ne, ji tik šiandien pradėjo mokymus.
Mergaitė linktelėjo. Treneris įvedė ją į ponio gardą, parodė kaip reikia jį iššukuoti ir išvedė. Arklidėse tapo tuščia kaip kape. Sniegaširdė atsigulė ir užmigo.

Treneris įėjo, pažadino Sniegaširdę ir išvedė.

Treneris su atlėpausiu paguldė Sniegaširdę ant žemės. Ji vis dar buvo be sąmonės. Atlėpausis išėjo, o treneris pasiliko slaugyti Sniegaširdę. Ji jau buvo atgavusi sąmonę, bet miegojo. Treneris dar apžiūrėjo jos koją ir išėjo.
Kumelė miegojo neramiai, jos koja trūkčiojo, o jos kvėpavimas buvo nelygus ir greitas..

Treneris įėjo.
-Tau dabar neleisiu jodinėti. Bet išleisiu pabegoti.
Ir abu išėjo.

Treneris įvedė Sniegaširdę į jos gardą. Ji pamatė, kad Lekiančio Vėjo gardas šalia jos ir nusiramino.
-Na, niekur nepaspruksi...-sumurmėjo treneris ir išėjo.

Na kaip jautiesi? - paklausė atsargiai Lekiantis Vėjas

-Neskauda kojos? - ramiai paklausė Lekiantis Vėjas ir lyžtelėjo jai snukutį kuris buvo isikšes jam į gardą..

-Ne-a,-tarė ji ir įkišo galvą atgal į gardą,-aš labai pavargusi, vos pastoviu. Geriau pail.. pailsė...-kumelė pradėjo giliai šnopuoti, lėtai sumirksėjo ir griuvo ant šono be sąmonės.

-SNIEGAŠIRDĘ , SNIEGAŠIRDĘ..!!!! AR GIRDI SNIEGAŠIRDĘĘĘ..! - Lekiantis vėjas pradėjo kaip pašėlęs daužytis .. žvengė kiek tik gerklė jam leidžia.. ir pagalvojo ,, Man nesvarbu ką man darys treneris man svarbu tik Sniegaširdė nes aš ją myliu... " Ir toliau daužėsi kol galiausiai atėo treneriai..
- Ką sau mast... SniegaŠirdė!

Jos treneris įbėgo į gardą ir pradėjo šlapiu skudurų valyti galvą. Pagaliau Sniegaširdė sukosėjo ir pramerkė akis.
-Tu tik ramiai pamiegok.-tarė treneris Sniegaširdei ir jau ramesnia širdimi išėjo.
Sniegaširdė pakėlė galvą bet ir vėl ją padėjo.

- Sniegaširdę tavo treneris teisus. tu turi pamiegoti blogai jautiesi tiesa? - nuoširdžiai paklausė Lekiantis vėjas ir ikšo galva kuo toliau pas ją į gardą... ,, norėčiau būti sų ją viename garde " pagalvojo Lekiantis Vejas

Sniegaširdė nieko nepasakė. Ir Lekiančio Vėjo nematė. Ji vėl regėjo tą pačią baltą kumelę. Bet dabar ji stovėjo viena ir žiūrėjo tiesiai į Sniegaširdės akis.
-Mes laukiam tavęs.
Ir viskas Išnyko.
Sniegaširdė vėl matė Lekiantį Vėją, palenkusį prie jos galvą.
-Taip, gerai, pamiegosiu,-sumurmėjo ji.

Labnakt - tarė Lekiantis Vėjas ir pradėjo tyliai žvengti lopšinę - Pabusiu iki kol užmigsi .. istikinsiu , kad tu gyva.

Sniegaširdė persivertė ant kito šono, kad nesimatytų jos veidas. Kumelė užsimerkė.
Bet neužmigo.
Galvoje vis dar girdėjosi žodžiai: ,,Mes laukiame tavęs.''
Bet kai mėnulis jau pakilo, kumelė nugrimzdo į košmarą...

Sniegaširdę pažadino treneris. Jis apžiūrinėjo koją.
-Atrodo visai gerai. Greit galėsi vėl treniruotis.
,,O ne...''
-O taip,-treneris pasitrynė rankas,-na, o dar dabar galėsi apsilankyti lenktyninių žirgų levadoje. Eime.
Ir jis ją išvedė.

Treneris įvedė Sniegaširdę, iššukavo ir nekalbėdamas pabalnojo. Išsivedė.

Treneris įvedė Sniegaširdę.
-Na, mano šaunuole, kai nori-gali ir kalną peršokti, bet dabar vos per metrą peršokai.
Kumelė susigėdusi nulenkė galvą.
Treneris paplekšnojo jai per kaklą ir išėjo.
Sniegaširdė atsigulė ir užmigo...

Ją pažadino balsai:
-Ji dar keturių metų, ar tikrai norite ant jos jodinėti?
-Lina sako, kad labai nori, nesvarbu kokio ji amžiaus.
Sniegaširdė atsistojo ir pažvelgė į žmones.
Ten stovėjo treneris, suaugęs dvikojis ir mažesnis dvikojis. Mažesnė dvikojė priėjo prie Sniegaširdės ir atsargiai paglostė jai snukį. Kumelei per nugarą perėjo malonus šiurpuliukas.
-Labas, Sniegaširde.-tarė mergaitė.
-Labas?..-suprunkštė kumelė.
-Mano vardas Lina. Nuo šiol bendradarbiausime.
,,Ką? Naujas dvikojis? Ir toks mažas?''
Mergaitė atrodė gana didelė, juodų plaukų, surištų į aukštą kasą ir rudų akių.
-Tada tuoj ir pabalnosime ją.-nusišypsojo treneris ir įvedė mergaitę į Sniegaširdės gardą. Kumelė atsargiai nuo jų atsitraukė.-ramiai..-tarė treneris ir parodė Linai kaip reikia šukuoti žirgą ir balnoti.
Po kelių minučių Lina išvedė Sniegaširdę į lauką.

Įvedė Sniegaširdė į vidų. Treneris tarė Linai:
-Tu puikiai riščiuoji, todėl rytoj paleisiu tave vieną.
Linos veide šmėkštelėjo baimė.
-J-jau?..
-Žinoma.
Lina linktelėjo, nubalnojo Sniegaširdę ir išėjo. Treneris irgi. Lina grįžo su cukrumi rankoje.
-Čia tau,-tarė ji, ištiesė delną su cukrumi. Sniegaširdė atsargiai apuostė delną. Nusprendusi, kad cukrus nepavojingas, suvalgė. O koks skanus! Sniegaširdė siekė Linos delno, norėdama dar.-atleisk, tik tiek turiu,-tarė mergaitė, paglostė Sniegaširdę ir išėjo.
Kumelė atsigulė ir užmigo..

Sniegaširdė atsibudo ir pamatė, kad Lina pamiršo užrakinti duris. Ji jas pastūmė ir iškūrė.

Lina įvedė Sniegaširdę ir nubalnojo. Dabė cukraus, pagyrė už gerą darbą ir išėjo.

Kitą dieną Sniegaširdė pabudo anksti. Lina atėjo vedima Mindaugo, iššukavo ją ir pabalnojo. Tada išvedė.

Lina įvedė Sniegaširdę. Kumelė visa garavo ir buvo lyg iš po dušo išlindusi-visa šlapia. Lina nuėmė gūnią, balną ir kamanas. Viską nunešė, grįžo ir pradėjo glostyti Sneigaširdę. Tada davė cukraus ir atsisveikinusi išėjo. Sniegaširdė išvargusi atsigulė ir užmigo.

Lina įėjo į gardą.
-Mindaugas sakė tave nuvesti į levadą, o paskui pasitreniruoti. Jis pats negali ateiti, nes treniruojasi su Anglim.-tarė ji ir išvedė Sniegaširdę.