Kaštonės gardas [[buvęs Gilės]]

Tamsokas, bet erdvus. Mažas langelis.

Berniukas įvedė kumelę.
-Čia tavo nauji namai.-ir išėjo.
,,Kodėl mes negalėjome pasilikti senuose namuose?''-piktai prunkštelėjo Gilė. Ji atmetė savo oranžinius karčius ir pradėjo žiūrėti pro mažajį langelį.

-Prakeiktas..-ji nepabaigė sakinio, nes spyrė į dureles. Jos dėmesį atkreipė kita kumelė arčiausiame garde. Nusisuko ir dar kartą spyrė į duris iš visų jėgų.

- Ei.. Labas.. Tu naujokė? - Pūkė švelniai paklausė Naujokės vardu Gilės taip buvo parašyta ant jos lentelės šalia gardo.. - Kaip gerai , kad pagaliau yra naujų kumelių..

Gilė dėbtelėjo į Pūkę ir keistu žvilgsniu nužiūrėjo.
-O tu turbūt Pūkė.-kumelė vos nesusijuokė, tardama jos vardą.

- Jo atspėjai.. - Linksmiau tarė Pūkė.. - O ko tu žvengi?

Ji kilstelėjo antakį. Neatsakiusi, spyrė užpakalinėmis kojomis į duris. Jos atsivėrė.
-O, pagaliau,-sarkastiškai tarė kumelė ir išėjo.

Pūkė nusijokė...
- Ei palą.. manes. - Pūkė spyrė į gardo duris ir jos grigždančiai atsivėrė..

Prieš Petrui atidarant duris, Gilė spyrė į jas, staugdama:
-CHAJAAA!!!-ir įėjo į vidų. Petras ją nubalnojo, pagyrė ir išėjo.

Anglis įkišo galvą į Gilės gardą.
-Visų pirmą-nespiek. Visų antra-gal nori eiti susirasti Drebulę?
-Ką ką tokią?
-Drebulę. Jos toks vardas.
-Oo,-Gilė sukikeno.-kaip matau, tau su visais gerai išeina.
Anglis nekreipė į jos pastabą dėmesio.
-Tai ar nori?
-Ne, ačiū, su tuo nervų kamuoliu nenoriu kalbėtis.
-Kaip nori,-šyptelėjo Anglis ir grįžo į savo gardą.
Gilė išsišiepė ir atsigulė.

Ji atsistojo ir kyštelėjo galvą į Bėrio gardą.

Išėjo.

Gilė įėjo ir įkišo galvą į Bėrio gardą.

- Nu tu duodi su savo kavomm..

-Neturiu tos kavos ir negausi,-ji nestipriai įkando jam.

Beris susiraukė ir greitai lyžtelėjo kur Gilė jam įkando. tada tarė :
- TU moki kandžiotis? Nežinojau - paerzino Gilę Beris , ir irgi kąndo jai , bet jis nekano jis lyžtelėjo ir vos vos įkando.

-Mwuhaha.. Gerai, ate, varau miegot,-ji griuvo lyg negyva ir užknarkė. [[xD]]

Beris nusijokė ir tarė :
- Ate ir aš warauuuu.. - Bet Beris nugriovo [[ Bet skaudžiai]] bet neužknarkė.

Gilė anksti ryte prabudo. Norėjo kur nors prasimankštinti, tad išėjo.

Ji grįžo, tyliai prastūmusi dureles ir atsigulusi užmigo.

Ji atsikėlė. Buvo per daug susijaudinusi, kad susitiktų su Bėriu, tad nusiraminimui išėjo pasivaikščioti.

Ji įčiuožė į gardą, susigūžė ir iš kart užmigo.

Gilei atsibudus, galvoje sukosi tik Bėris. Ji atsikėlė, pavalgė ir išbėgo.

Drebulė ir Kaštonė atėjo.
-Man nederėtų čia eiti, bet turėjau tave palydėti,-tarė Drebulė.
Kaštonė linktelėjo ir įėjo į gardą. Drebulė stumtelėjo duris ir išėjo.

Kaštonę prižadino žmogaus balsas.
-Nagi, kelkis, eisim treniruotis,-į gardą įėjo graži mergina.
Kaštonė apspangusi atsikėlė ir pradėjo valgyti. Mergina uždėjo jai apynasrį, prisegė virvutę ir išvedė.