..Levada..

Levada - aptvaras, kuriame ganosi žirgai.

Anglį įvedė ir treneris išėjo. Anglis apsižvalgė ,,Čia daug erdviau negu senoje levadoje''-pagalvojo ir kaip pradėjo lėkti! Anglis jautėsi puikiai. Lyg būtų greitesnis už vėją.. Ir taip lakstė iki pat vakaro. Atėjo treneris ir jį pasiėmė.

Lekianti svėjas pamatė naują žirgą mūsų teritoijose.. ,, Kas jis? " suprkštė tam žirgui ir įejo į levandą.

Mindaugas įvedė Anglį.
-Oho, kaip padirbėjai. Niekada nemačiau tokio greito ir ištvermingo žirgo. Na, bėk,-ir paleido jį.
Anglis priėjo prie Lekiančio Vėjo.
-Labas, dar tavęs nemačiau čia.

Aš taves čia nemačiau.. - tarė Lekiantis Vėjas - tu lenktyninis žirgas tiesa?

-Taip,-Anglis apžvelgė Lekiantį Vėją. Jis jam atrodė mažas tik todėl, kad pats uvo labai aukštas,-tu, kaip matau, konkūrinis. Bėje, aš Anglis. Tu?

Taip , iš kur žinai? , Aš Lekiantis Vėjas .. , mane norėjo paskirti į lenkytinius žirgus.. nes esu greitesnis nei kiti kokūriniai žirgai ... keista ar ne?

-Mhm, mhm...-linkčiojo Anglis.-mane ką tik nusipirko,-šyptelėjo.

Supratau... - tarė Lekiantis Vėjas - peršoktum šita tvorą? - prisimerkes paklausė...

-O kam man?-juokdamasis suprunkštė Anglis.-šokinėjimas-ne man.
O kol jie kalbėjosi į levadą treneris įvedė Sniegaširdę, patapšnojo jai per petį ir išėjo. Sniegaširdė pastebėjusi Lekiantį Vėją prie Anglies, pririsnojo prie jo.
-Labas! Aš pasveikau,-džiugiai pranešė ji, o tada atsisuko į nepažįstamą žirgą.-o, tavęs dar nepažįstu.
Anglis šelmiškai šyptelėjo, kaip žmonės nulenkė galvą.
-Noru prisistatyti, madam. Anglis jūsų paslaugoms.-tada pakėlė galvą ir vėl šyptelėjo.
Sniegaširdė nusijuokė ir pati nulenkė galvą.
-Sniegaširdė, mesjė.

Sveika Sniegaširdę.. paiilsėjai? neskauda kojos... ? Beje kokia pagarba.. : ,, Anglis tavo paslaugoms.." wow. - išreiškė savo nuomonę Lekiantis Vėjas - O žinai ką Angliau reikai pešokti tvora , kad ateitum prie upelio atsigerti kada nori...beje SNiegaširde gal eime prie upelio nes aš gan norėčiau gerti galėtume nuplaukti iki salelės jeigu tauu neskauda kojos?

Anglis metė piktą žvilgsnį į Lekiantį Vėją.
Sniegaširdė liūdnai pakratė galvą.
-Kad negaliu. Treneris užmuš, jeigu dar kartą kur nors taip pradingsiu.

- Tai mes gal trumpam.. Anglis negali peršokti .. gaila , bet tada negali eiti su mumis - pasakes atsidudo Leekiantis Vėjas

-Klausyk, ką kalbi, mažiau,-suniurzgė Anglis.

Atsirado mat didžiulis.. - suprunkštė Lekiantis Vėjas - Naujokėlis atėjo ir raunasi , raminkis.. gerai ? - tai be sakydama atsistojo piestu - žinok geriau raminkis ir nevaidnk didžiulių nes viena kartą bus atvirkščiai.. - dar be stovėdama piestu piktai tarė jis...

Anglis pašaipiai šyptelėjo.
-Dar tu man grasini? Klausyk, nenoriu tavęs nei skriausti, nei ką. Ir aš čia visai ne naujokas ir daug vyresnis už tave. Grįšk į savo gardą ir tupėk ten, mažiau.
-UŽTEKS!-suriko Sniegaširdė ir metė plieninį žvilgsnį į abu žirgus.-Lekiantis Vėjau, jeigu jis nenori šokti per tvorą, tegu nešoka. Angliau,-ji atsisuko į jį.-nei pažįstu tavęs, nei ką, bet prašau, nepradėkit iš karto vaidytis.-kumelė ryžtingai atsisėdo tarp eržilų, rodydama, kad ji viskam padėjo tašką.
Anglis žvilgtelėjo į Sniegaširdę, linktelėjo ir nuėjo toliau.

Sniegaširdė žiūrėjo kaip Anglis nuėjo prie tvoros ir vėl atsisuko į Lekiantį Vėją.
-Kas tau yra?-piktai paklausė.-norėjau gražiai susipažinti, bet štai tu-toks užsispyręs! Jis tik norėjo gražiai pakalbėti, bet tu dabar užsinorėjai jam makaulę praskelti!-Sniegaširdė įniršusi nusisuko, aukštai iškėlė uodegą ir nurinsojo prie tvoros.

Aš įšėjau iš levandos nes treneris jau manes laukė prie įeimo .. Aš prie jo priejau ir mes kartu nuėjom į arklides...

Mindaugas atvedė Anglį ir paleido. Pats išėjo.

- Taip, taip kur gi ne... , paklausiu ar nori prie upelio atsakai : ne ne negaliu treneris užmuš .. paklausia Anglis į sena trobelę iškart gerai gerai..eime .... yra skirtumas? - įžuliai paklausė Lekiantis Vėjas.. - Aš Anglį atkartojau o jis mane vadina mažium .. ? o jis labai didelis kaip suprantu .. tavo didvyris , kad trainiojies tik po Anglies levanda ane?

[[Sniegaširdė čia nėra. xD]]
Anglis išgirdo Lekiantį Vėja ir priėjo prie jo.
-Sveikas, noriu tavęs atsiprašyti už vakar.

Lekiatis Vėjas nustebes pažiurėjo į jį ir tarė :
- Atleidžiu , bet , kad ir tu neesi toks didžkis..- nusižvengė Lekiantis Vėjas ir toliau tesė : - Tiesa pasakius ir aš taves atsiprašau.. beje Sniegaširdė pyksta ant mūsų gal eime atsiprašyti? - paklausė Lekiantis Vėjas..

Anglis apsisuko ir nuėjo prie varteliu.
-Geriau negu šokinėjimas,-ir pastūmė juos. Išėjo ir nukūrė.

Lekiantis Vėjas iš paskos jis greitai pasivyjo Anglį ir tarė :
- Matai man nedaug truksta iki taves...

Lekiantis Vėjas iš paskos jis greitai pasivyjo Anglį ir tarė :
- Matai man nedaug truksta iki taves...