..Levada..

Levada - aptvaras kuriame ganosi žirgai.

Sniegaširdę įvedė, o ji pradėjo begioti, voliotis ir kitaip dūkti. Paskui pavargusi nuėjo prie tvoros.

Sniegaširdę įvedė į levadą ir paleido. Pats treneris nuėjo, o Sniegaširdė pradėjo lengvai bėgti apie levadą. Dabar ji buvo nebe maža kumeliukė, o jauna, graži ir pilna energijos kumelė. Sniegaširdė pagreitino tempą ir pradėjo lėkti aplink levadą.

Sniegaširdės žingsniai vis letėjo. Ji sustojo vidury levados, grakščiai iškėlė galvą į dangų ir prisiminė savo sapną. ,,O jeigu tai-tikra? Kas tie žirgai?''-kumelė nuleido galvą ir pradėjo žiūrėti į toli, svajodama.

Sniegaširdė žengė žingsnį, bet staiga gailiai sužvengė ir griuvo ant šono. Jai siaubingai suskaudo koją, kurią ji jau buvo visai pamiršusi. Vėl norėjo pasikelti, bet tyliai suprunkštė ir taip liko gulėti ant žemės..

Po kelių valandų treneris su atlėpausiu atėjo ir rado Sniegaširdę be sąmonės. Skausmas išsiurbė visas jos jėgas. Abu dvikojai išnešė kumelę.

Šemšis įvedė Lekiantį Vėją į levandą jis jau norėjo begti prie Sniegąširdės , bet staiga jis apsidairė jos nėkvapo , bet jis matė jos kanopas .. ,, ji čia bėgo.." - pagalvojo ir pradėjo sekti jos kanopomis ir pamatė žymę kaip ji krito.

,, Jai viskas gerai " - pagalvojo Lekiantis vėjas ir nuėjo prie tvoros ir ja peršoko nuėjo pro miškelį ....
.Dingo.

Sniegaširdę įvedė ir paleido. Ji negalėjo bėgti dėl žaizdos. Atsigulė ir pagalvojo-,,Ir čia nyku kaip kape...''

Šemišis įvedė Lekiantį Vėją į levanda . Jis nubėgo kelis ratus ir pamatė Sniegašiirdę norėjo prie jos eiti bet bijoj , kad jos treneris jį užvaikys.. taigi atigulė biški toliau nuo Sniegaširdės.

Po kelių valandų jį išvedė iš levandos ir pasakė :
- Gerai tau užteks čia gainiotis eime į arklides tenais taves lauks treneris ir kartu eisite prie upelio.. arba i treniruočių vietą... - taigi keliaujame

- Prašom ganykis.. einu aš tik cigarčių atsinšti , niekur nebek.. - pasakė šemšis ir įšėjo..




,, Jo lyg aš nebėgčiau.." - bet šikart jis nenorėjo niekur eiti nei prie upelio , nei i arklides... Pradėjo vis greičiau ir greičiau begti raitais aplink levanda kol galų gale priiejo pasiisėti prie tvoros..

Pasikėlė ir nuėjo prie tvoros.

Lekaintis vėjas įdrožė į levandą ir pradėjo laukti SNiegaširdežės , pamatė ją prie tvoros

Jis levandoj vos paėhžjo.. norėjo numirti.... ,, Nebegaliu pakesti šio dalyko noriu , kad Sniegaširdė gyventų be jos mao gyvenimas būtų tuščias aš neturėčiau tikslo aš neturėčiau nieko.... " - galovojo su pasbjaurėjimu

Anglis atėjo ir pradėjo lengvai begioti po pievelę. ,,Dabar dar labiau noriu, kad ji greičiau pasveiktų.''

Lina pataisė Sniegės gūnią ir paleido. Ji nuėjo link Anglio. Žirgas sustojo ir nuėjo prie jos. Kumelė atrodė siaubingai: akys primerktos, galva nuleista iš nuovargio, kojos vis kliuvo viena už kitos. Sniegaširdė ištempė kaklą ir šiurpiai sukosėjo.
-Atrodo... Sveiksti?..-nedrąsiai tarė Anglis.
-Atrodo.-sarkastiškai burbtelėjo ji ir vėl sukosėjo.

- Labas Sniegaširdę , kaip jautiesi , tau dabar ką skauda? - užjauččiamai paklausė SNiegaširdės.. ir piktai žvilgčiojo į Anglį..

-Skausmo taip nepavadinsi,-ji apsimetė labai susimąsčiusi.-a, jau radau tinkama žodį... Tai KANČIA!

- Tikiu.... galiu atnešti žolelių jeigu reikia... - linksmiau tarė Lekiantis Vėjas

Sniegaširdė sukosėjo.
-Žolelės čia nepadės,-piktai burbtelėjo ji.-o dabar atleiskit, noriu pabūti viena su savo mintimis...-ir ji nuėjo prie gluosnio.

Gerai .. JIs išbėgo iš levandos...

Anglis nuėjo paskui ją.

Anglis su Sniege atėjo. Kitų žirgų nebebuvo. Ant sniego matėsi kraujo dėmės. Prie jų pribėgo Lina su Mindaugu.
-Kas jums atsitiko?-susirūpinęs tarė Mindaugas ir abu žirgus supakavęs į automobilį, išvežė.

Sniegaširdė atėjo ir dusliai sukosėjo. Pradėjo lengvai ir plačiais žingsniais riščiuoti aplink levadą.

- Sniege? ka čia darai? -pašaukė vėjas atbėdamas į levandą.