Grifo Gardas. [[ Buves Lekiančio Vėjo ]].

- Bet tuoj pradėsi klausti - linksmai sužvengė - ko tokia liudna ką skauda beje man sakė tau perduoti ..- padavė tas žoleles kurias davė jam Pūkė - čia nuo Pūkės viska kartu sukramtyk tik šita šaltapusnį atsikrai.. Skanaus - linksmi linksmiausiai sužviegė Vėjas..
- TYliau .. jaunikliai - nuo kito galo pasigirdo kitų žirgų žvengimas
- Mes ne jaunikliai - atkirto jiems Vėjas
- Vėjau gražiai kalbi su tėvu
- Taip ypatingai
- Tylėk tu neraliuotas žirge - iš kito galo sužvengė kita žirgas
- TYLEKIT PATYS! - sukaukė Lekiantis Vėjas - Senei kažokie aiškina man ką daryti. atsirado čia mat..
- Tylėk vaike arba žinok sumalsiu varnom lesti
- Negrasink gerai? nebijau taves seni - Šaipydamasis Vėjas lyžtelėjo vėl Sniegaširde ir sukuždėjo jai :
- Šš.. viskas gerai..
- Eik sau su ta savo balta žiurke , ir ja galim laisvai parversti.. neapginsi..pats tikriausiai saves nepagintum.. - vėl nusijuokė kitas žirgas..

-O kodėl aš negalėčiau mokėti pati apsiginti??-piktai suprunkštė Sniegaširdė visiem žirgams.-neimsiu aš jokių žolių. Girdėjau, kaip sakė, kad man niekas nebepadės. Ir...-ji susiraukė.-kodėl vis elgiesi su manim, lyg būčiau mažas naujagimis, nesugebantis pats nieko padaryti?

- Aš jos nesiruošiu ginti .. - Vėjas piktai tarė jiems . . spyrė į duris ir išbėgo...

Sniegė metė aštrų žvilgsnį į kitus žirgus ir jie iš karto nutilo. Kumelė dusliai sukosėjo, pastūmė duris ir išėjo.
Jai pavymui kažkas švilptelėjo.

Lekiantis Vėjas parėjo į arklides ir umigo..

Sniegaširdė žvilgtelėjo į Vėjo gardą, bet pamčiusi, kad jis dar miega, grįžo į savo gardą.

Vėjas išgirdo Sniegaširdę kaip ji grįžta į savo gardą ir tarė.. :
- Aš seniai nemiegu.. - bejausimiškai atsikvėpė..

Ji žvilgtelėjo į jo gardą.
-Mažai matau tave manieže,-tarė Sniegaširdė.

- Tai ką tuo nori pasakyti? - krenkštelėjo jis..

-Kad nebūni manieže,-kumelė užvertė akis ir vėl tarė:-atsiprašau, kad esu tokia niurgzli.

- Neturiu daug laiko.. vis kažkas sutrugdo .. O Ugnė kažur pradingo.. - Vėjas atsistojo ir ikišo galvą į Sniegaširdės gardą.. - tu neesi niurzgli , tau dabar kaip ir man tik nervina viskas.. aš ir toks pats - ir jis nusijokė

Ji tik linktelėjo ir iškvėpė garų dūmelį.

- SNiege , atsirpašau .. bet tu mus išdavei kaip ir Anglis.. tai jos tevai.. Sniege tai per daug sudetinga viska paiiškinti .. tik nepyk , kad išėjom.. - išberė Vėjas - Sniege žinau , kad Dičkis tyčiosis... - atsiduso jis - tiesiog tai per daug sunku..

Sniegaširdė iš karto užsiplieskė:
-Išdaviau??-piktai prunkštelėjo.-nesuprasiu?-tada kiek sušvelnėjo ir tarė:-gal tu padėsi man suprasti?

- Sniege nepyk , bet ut atsisakei su Anglim ir mus palikai .. JIE MUS GALĖJO NUŽUDYTI supranti? - Paskutinius žodžius spaujte išspjovė - Todėl mes ir pabėgom - tada jau ramiai tarė jis.. - tiesiog..

-Mes pabėgom?-ji kilstelėjo antakį.-mes bandėm nutraukti karą.

- Aš su Pūkę pabėgom .. - ramiai tarė jis- JIE BŪTŲ MUS NUŽUDĘ .. atsiprašau , kad abėgom žinojau , kad ir jūs galit žūti .. bet jūs atsisakėt .. pagalvojom , kad jūs išeisit taip pat ..

-Taip, taip, ir išėjom,-Sniegė pradėjo žiūrėti pro grotas.-na, lauksiu tavęs manieže,-tarė ji, kai į gardą įėjo Lina, pabalnojo kumelę ir išvedė.

- Atia..

Vėjas atidarė gardo vartus ir išbėgo įevandą.

Lekiantis Vėjas grįžo į arklides visai nepavarges ir pradėjo ėsti šieną.Iki tol kol atėjo Ugnė :
- Mano Vėjau! TU grižai - vis dar džiugaudama , kad jis grįžo po keturiu parų išvykimo.. - KUR TU BUVAI????? TU ŽINAI KAIP AŠ Dėl TAVES JAUDINAUS KETURIAIS PARAS? MAN DAR NEI VIENAS ARKLYS NEBUVO IŠKRĖTES TOKIOS BETPROTYBĖS - šaukdama , barė Lekiantį Vėją Ugnė , o Jjis net kruptelėjo - Daugiau , kad man taip nebutu supratai ? - tada ji atsiduso šėjo į gardą ir atsisėdo ant šieno , o Lėkiantis Vėjas taip pat atsiulė ir padėjo galva ant jos kelių.. - Kaip išeini tai daugiausiai č-ę parom nedaugiau gerai ? susitariam? - Lekiantis Vėjas prunkštelėjo ir palingovao aukštyn , žemyn galvą. Ugnė tik glostė jam jo suveltus plaukus ir snukutį. - Gerai , o dabar ponas išvykimas eisim treniruotis,. nes tuo tavo mokslai taps kaip mažo kumeliuko smegenys.. keliaujam - UGnė tarė išvedė jį iš gardo pabalnojo , atsisėdo ir jie išjojo..

Vėjas su Ugne grįžo .. Ugnė ileido jį į gardą.. , bet jo neužrakino..
- Leidžiu tau eiti , bet prisimink ką sakiau apie paras tik nuo 1 - 2 parų gali dinkti supratai? Bet dabar prašau pailsėti.. - Ugnė davė jam cukraus gabaliuką ir išėjo..

Lekiantis Vėjas nieko nelaukes spyrė į gardo vartus ir išbėgo.. ieškoti Pūkės ir kitų draugų..

Lekiantis Vėjas grįžo į arklides jau vienas.. ,, Sniegaširdė mirrė , Sniegaširdė mirė " - vis tie patys žodžiai sukosi galvoje..Jis ikišo galvą į jos gardą nors žinojo ,kad nieko gero nebus. Po kiek laiko čia bus naujas arklys.. Bet iki to laiko jo jau nebus......
- Pakaks .. NEBEGALIU TAIp gyventi - užrekė ant saves Lekiantis Vėjas , staiga pro duris įbėgo Ugnė taikėsi pabaltnoti ..
- Nū.. manoo tinginėli eisim treniruotis. reikia gi čiampionatas.. Sniegaširdės nėra? tikriausiai jau treniruojsi.. turėsi pasistengti parodyti ką moki.. - Treniruotis ? dar geriau negalėjai sugalvoti.? - Lekiantis Vėjas šovė tiesiai prie Ugnės šoną ir išmovė iš levandos bėgo nežinia kur , jis bėgo kur kojos nešą.

Ugnė nieko nesusipratusi dar stovėjo žado netekusi..