..Tvartas..

Staiga Sniegaširdė lyg kažką ir išgirdo. Apžvelgė visus.
-Iki,-atsisveikino ir ištirpo.
Anglis lyg iš kokio transo pabudo ir nieko netaręs išbėgo. Drebulė iš paskos. Kaštonė taip pat.

Vėjas taip pat ištirpo. O Beris su Nakttim išbėgo taiip pat.

Pūkė įbėgo.. Pasiimė žolelių ir išbėgo..

JIe įtempė kumeliukus ir paguldė..
- Beri eik įtempk Drebulę.. -Beris išbėgo..

Jis įtempė DRebulę paguldė guolį. Pats isidrebė šalia.. :
- Gerai jie dabar miegos.. - pati atsigulė pabudėti.

[[ Drebulės ir Kaštonės nėėr xD ]]
Naktis pribudo.. Jautėsi tragiškai. :
- Tėti , Pūkę.? aš išgyvensiu? -tryliai paklausė Pūkė ramiai jį laižė ir kai išgirdo intriguojanti klausima iškart sustojo :
- Žinoma išgyvensi.. Baik tokių klausimų klausinėti , žinoma , be klausimų išgyvensi - kuo ramiau tarė Pūkė , bet jautė , k ad nebutinai tai gali įvykti.. Beris padrąsino jį akimis ir taip pat atsigules.

Ema greitai įbėgo pamatė visus gulinčius žirgus ir Naktis kuris jau saldžiai gulėjo.
- Beri , Pūkę? KAs čia įvyko? - Beris tik pruunkštelėjo , o Pūkė pakelė akis pilnas nevilties.. -
Pūkę tu laukinė aš tai žinau pasirūpink Naktim , aš tavimi pasitikiu , o beje čia gražiai iskūrę jūs...

Rūta jojo prie tvarto. Drebulė, išgirdusi draugų balsus, greit šoktelėjo ant dviejų kojų, ir, kai Rūta nenukrito, spyrė į orą. Jos raitelė nudribo ir Drebulė nulėkė.

Ji įbėgo į tvartą.

Ema žvilgtelėjo į Drebulę kuri jau bėgo prie Nakties.. :
- Pasakysiu treneriams , kad nereik dėl jūsų jaudintis - tarė EMa ir išėjo.. Beris pažiurėjo į Drebulę , tada žvilgtelėjo į Pūkę. Ji toliau laižė Naktį ir jo žaidas , Naktis žiurėjo į ją meiliois akimis ir kažką sušnabždėjo į ausį. Pūkė nusišypsojo.Tada taip pat kažką tarė... Beris atsistojo ir atsisuko į Drebulę :
- Nebijok , jam bus viskas gerai... Jis stipriai sužeistas.. Bet pasveiks. - neramiu balsu tarė Beris , jautėsi tėvas.. Jeigu jį ir Kaštonę prarastu nežinotu , ką daryti nors nusišauk. Tada ramiai pradėjo žiurinėti Pūkės žoleles.

-Aa, išgirdau kažką ir atėjau,-tarė Drebulė. Buvo tikrai sunku, nes lūpas spaudė žąslai, o pilvą dar veržė balnas. Kilpos mosikavo ore, vis atsitrenkdamos į jos šonus.
Į tvartą įbėgo Rūta ir suėmė Drebulės vadeles. Tada pasižiūrėjo į kitus žirgus.
-Bjaurus žirgynas... Pasibaisėtina... Leisti žirgams lekioti vieniems...-burbėjo ji po nosimi.
-Tiesa, turbūt daugiau nebesimatysim,-paprastai, lyg kalbėtų apie orą, pranešė Drebulė ir Rūta ją išvedė.

Beris pažiurėjo į Rūtą. Ema atėjo. :
- Bus susirinkimas apie tai pakalbėsim. Beri. - tarė Ema ir jį pabalnojo . - O tu Naktie , sveik.. Pūkę.. - Pūkė pagarbiai nulenkė galvą , o Beris su Ema išjojo.

ATbėgo. Naktis šiaip netaip atisitojo :
- Tėti...
- Yra blogu naujenu Pūkę. - Pūkė nuleido galvą.
- NAKTIE GREIT GULKIS.. - užrekė Pūkė.. Beris sukikeno
- Pas tave atėjo lankytojas..

Kaštonė įėjo nukorusi galvą. Ji vis žvilgčiojo atgal, lyg tikėdamasi ten išvysti rudą ir juodą žirgus. Bet taip ir neišvydo.

- Labas , kas nutiko ko tokie liūdni? - supyko Naktis atsigules po Pūkės nurodymu.
- Einu , žoelių - tarė Pūkė - Kaštone pasirūpink , kad jis neatsistotų ir duok jam žemuogių. - parodė į mažas uogytes- Pasitikiu tavimi.. - Beris atsigulė.. O Pūkė išbėgo..
- Kaštone.. Man toks pats jausmas.. - tarė užjausdamas kumelaitę.

-Tu jų net nepažįsti,-pyktelėjo Kaštonė, žengė prie Nakties ir numetė jam uogas.-ėsk.

- Aš jų nepažystu?Kaštonę aš su jais bendravau prieš tau gimstant. Neturi teisės to sakyti.. - tarė Beris.. O Naktis pasibjaurėjas sukirto uogas tada atsistojo :
- Aš jau sveikas , Kaštonęę.

-Gal ir gyvenai su jais, bet visai nepažįsti,-ji piktai suprunkštė ir išlėkė.

- Kaštonę. - supurknštė jis ir išbėgo paskui.

Liza atjojo su Kaštone.
-Naktie,-sušnypštė Kaštonė.-kur tėvas?

- Ka žinau - gužtelėjo pečiais Naktis - Kam tau jo?

Kaštonė nespėjo atsakyti,-Liza ją nusuko šalin.

Naktis gužtelėjo pečiais ir atsigulė.

Pūkė grįžo ir vėl užmigo.