..Tvartas..

Beris linktelėjo ir pažiurėjo į Pūkę ji jau tvarkė žoelelias kumeliukas.. Tada Beris atsisuko į kumeliukus tada pažvelgė į Drebūlę :
- Man reikia taves kai ko paprašyti. - tarė jis.

Ji linktelėjo.

Beris tada tarė :
- Jiems , nėra mamos.. Ir neturi kas žyndo .. gal galėtum?

Ji dvejojo, bet paskui vėl linktelėjo.

- Ačiū - dekingai pažvelgė į ją tada pažiurėjo į kumeliukus.. Pūkė jiem davė po ryšulėlį.. - Suvalgykit , kadangi jūsų mama mirė jum reikia daugiau kraujo , ir energijos - šyptelėjo ji ir švelniai tarė poto nuėjo prie Berio : - Užjaučių - Beris garbingai linktelėjo.

Kumelaitė pasibjaurėjusi pažvelgė į ryšulėlius ir nusisukusi dribo ir užmigo.

Beris nusjuokė :
- Visai kaip Gilė..

~~~~
Naktis pažiurėjo pasiiemė vieną žolelę paragavo pakraipė šnerves ir taip pat krito lyg negyvas.
~~~
- Visai kaip tu - tarė Pūkė ir nusijokusi nuėjo į guolį.Beris šyptelėjo ir atsigules prisiglaudė prie kumeliukų.

Drebulė stovėjo, žvelgdama į kumeliukus. Tada nusišypsojo ir atsigulė netoli jų, kad sužiotų, kada jie išalks. Anglis atsigulė prie durų ir užmigo. Staiga kumeliukė prabudo. Sukarpė ausimis ir apsižvalgė. Pastebėjusi Drebulę, ji nuėjo pas ją ir atsigulė. Drebulė nustebusi pažvelgė į kumelaitę.
-Mama?-tarė kumelytė plonu, švelniu balseliu. Drebulė nespėjo atsakyti, nes kumelaitė įsitaisė prie jos ir pradėjo žysti.
Drebulė nurimo, ir leido kumelaitei miegoti šalia savęs.

Kumeliukas prabudo matė tėvą , bet tuo pačiu pamatė seserį ir atėjo prie jos , ir pradėjo žysti kai tik baigė vėl grimzdo į gilį sapną.

Kumeliukas pabudo prie Drebulės , tada greiti atsistojo ir pribėgo prie Berio :
- TĖTI TĖTI KELKIS... KELKIS... - šūkavo kumeliukas , Beris pabudo tada greitai atsistojo ir pažiurėjo į kumeliuką ir paklausė:
- Tu valgyt nenori? - paklauses pažiurėjo į dukrą.. TAda šyptelėjo kai kumeliukas palingavo galvą.

Drebulė iš karto atsistojo ir priėjo prie kumeliuko. Buvo pavargusi, bet meiliai šypsojosi.
Kumelytė irgi prabudo ir prilėkė prie Drebulės.

Beris pastebėjo , kad kumelaitė glaudžiasi prie Drebulės. Tada Beris tarė :
- Pabūkit su Pūkę - ir parodė į baltą kumelaitę - Aš truputį einu.. - tarė ir išbėgo.

-Teti, neeeik,-užsispyrusi tarė kumelė.

Beris grįžo ir pažiurėjo į vaikus.. tada tarė:
- Metas jum duoti vardus.. - šyptelėjo jis ir palaižė abudu.. - Tu būsi Kaštonė - kreipėsi Beris į jauną kumelaitę.. - O tu , Naktis ž pažvelgė į kumeliuką ir nusišypsojo.. Pūkė prabudus pamatė abu vaikus jie buvo isišiepę ir laimingi.. Pūkė šyptelėjo ir kreipėsi į Beri :
- Beri , turi jiems pasakyti , kad Drebulė nėr jų motina... - sušanbždėjo ji , Beris linktelėjo :
- Žinau , bet tai pasakysių kai paaugs.. Dabar jie nieko nesupranta - lyžtelėjo draugiškai Pūkę ir vėl atsosuko į Kaštonę ir Naktį .. Eime į žirgyną reikia parodyti jus..

-Į ŽIRGYNĄ!!-suklykė Kaštonė ir išdūmė pirma.
Drebulė žiūrėjo į ją ir, jeigu jau reikės vaidinti motiną, ji padarys viską, kad pagelbėtų. Nieko netarusi, kumelė išrisnojo.

Beris su Naktim iš paskos išbėgo.

Pūkė pribudo , matė , kad Anglis dar miega prie durų . Pati atsistojo ir pradėjo valgyti šieną.

Anglis prabudo.
-Ėė, ką pražiopsojau?-be Drebulės jis jautėsi lyg be savo antros galvos pusės. Ji visada atspindėdavo jo nuotaiką. Kai Drebulė būdavo linksma-ir jis būdavo linksmas. Kai ji-susimąsčiusi, ir jis. Kai jos nebuvo, Anglis net nežinojo, kaip jaustis.

Staiga į tvartą įėjo Mindaugas ir prisegė prie jo apynasrio virvę.
-Iki,-atsisveikino Anglis su Pūke ir Mindaugas jį išvedė.

Pūkė linktelėjo ir toliau tvarkė žoles.

Anglis įėjo.
-Sveika,-apsižvalgė.-žiūriu, dar nepalikai savo urvo. Geriau eik į arklides, turbūt tavo žmogus dėl tavęs rūpinasi.

Pūkė keistu žvilgsniu pažiurėjo į Anglį :
- Ko man ten?

-Nelabai suprantu tavo klausimo. Juk tu turi raitelį.

- Nu ir , kad turių ? JIs pas mane net neateina.. ka žinau kur jis pradingo.

-Gal jis tavęs neranda, kad tūnai čia.