Gėlių pieva

Didelė ir plati pieva esanti toli nuo hipodromo. Joje vasarą ir pavasarį žydi labai gražios gėlės.

Gėlės jau čia buvo nužydėjusios, bet žolės buvo, tad Mindaugas su Lina atjojo čia, ir leido žirgams pailsėti bei paėsti.

Po pusvalandžio dvikojai pabalnojo Anglį su Sniegaširde ir nujojo.

Gilė atbėgo ir palaukė kol atbėgs Anglis ir Drebulė. Kai netrukus jie atsirado, Drebulė garsiai suprunkštė.
-Snukis šąla..

Beris lėtai atėjo prie jų... Staiga pamatė Rytį kuris artėjo prie jo :
- O puikumėlis , kaip tik pas draugus.. tai jis iškart ir ateina... - piktai bet garsiai suniurnėjo Beris...

-Greit grįžk,-beveik maldaujamai paprašė Gilė. Aanglis ir Drebulė pradėjo iekškoti žolės.

- Pasistenkiu - švelniniu balsu sužvengė Beris .. Rytis priėjo prie jo staigiai pabalnojo ir tarė žirgam :
- AŠ truputį jum sutrugdysių ir pasiskolinsių draugą. - nusijuokė Rytis ir išbėgo su Beriu :
- Iki - šuktelėjo Beris , Gilei.

-Adiož,-pilna burna atsisveikino Drebulė su Anglimi.
Gilė nulydėjo jį akimis ir taip pat pradėjo rupšnoti žolę.

Staiga Beris grįžo pas juos su Rytčių..
- Pasisekė , tau nebus treinruotes turiu išvažiuoti staigiai iš miesto taigi tau bus atostogos... - Tarė Rytis greitai nubalnojo davė morką ir nubėgo :
- Iki - šuktelėjo Beriui Rytis nubėgdamas.... Beris tarė :
- Kaip man faina , atsotogos.. - linksmai sužvengė ir ėmė kimšti žolę.

-Mes varom pasibegioti,-ir nelaukusi atsakymo, Drebulė nubėgo. Anglis paskui.
Gilė likusi viena su Bėriu pasijuto nejaukiai.
-Err..

- Jo.

Gilė pakraipė galvą.
-Aššš...

- Ką tu? - paklausė Beris ir pakarpė ausimis..

-Tarkiiim,-ji nuraudo.-tu eis labaj fajnas,-ji sušuko galvoje: ''Dujine tu, ką čia mali!?''

Beris pavartė akis ;ir tarė :
- O tarkim tu esi gražiausia visatoj - Tada Beris pyko ant saves- Nemalk šudo beri , `nemalk

Ji iš nuostabos pakarpė ausimis. ''Tai jis nesusitrenkė galvos..''
-eisiu jau..-Gilė lėtai artėjo prie Bėrio ir eidama pro šalį, tyliai sušnabždėjo:
-Myliu..-ir nuėjo.

- Gilę palauk .. - pasigavo ją Beris.. tada apėjo ir kaip ir ji eidamas prošalį sušdamždėjo meiliu ir švelniu balsu :
- Myliu ,, tave..

[[ Tipo jis dar spėjo ją pagauti]]

[[okay, ji išgirdo ir nubėgo. xD]]

Beris .. nubėgo tiesiu taikymu į gardą.

Gilė atėjo ir pradėjo rupšnoti žolę.

Pūkė atbėgo vistik tai ne į levadą , bet kai pamatė Gilę tiesiog nieko nesakius pradėjo rupšnoti žolę.. nors visai jos nenorėjo.

-Tu storėji,-pastebėjo Gilė.

- O tu ne - įpykusi paklausė Gilės.. Ir baigė valgyti žolę tada atsistojo kai p statula ir pradėjo žiurėti ką daro Gilė.

JI taip pat pakėlė galvą ir kilstelėjo šnervę.

Pūkė tik primerkė akis. :
- Nenoriu pyktis , tik sakau , kad baik tyčiotis.. Ir jei tau kas neoatinka išeik , taip pat kaip Vėjas išėjo..