..Ežerėlis..

Nedidelis ežerėlis.

Sniegaširdė įbėgo ir pliūkštelėjo u visu balnu ir kamanomis. Treneris įbėgo į vandenį ir nusijuokė. Išvedė ją iš ežero.

Lekiantis Vėjas nubėgo prie ežerėlio ir pamatė Sniegaširdę su treneriu . Lekiantis Vėjas sužvengė Sniegaširdei ji atsisuko ,bet nieko neatsakė jis atsigėrė .. ir vėl bėgo i miškelį prie levandos .

Įšokau į ežerą su džiaugsmu

Sniegaširdė taškydama vandenį įbėgo į ežerą.

- Tu labai linksma kaip pastebėjau.. - pasakė Lekiantis Vėjas

-O tu labai greitas, kaip pastebėjau,-tarė Sniegaširdė ir priekine kanopa pradėjo taškyti vandenį į žirgą.

- Ateik čia tu Sniegė. -pradėjo išvengo ją pradėjo taškyti;...

Sniegaširdė pakėlė galvą ir pastatė ausis. Kumelė pastebėjo salą ežero viduryje. ,,Na, neturėtų būti sunku.'' Ir ji pradėjo plaukti salos link.

O Lekiantis Vėjas iš paskos ..

Sniegaširdė nuplaukė link kranto.

Sniegaširdė atbėgo ir šoko ant ledo. Jis neįlūžo, o kumelė pradėjo slysti ežeru.

Pūkė užlipo ant ledo.... Tada Lekiantis Vėjas isibegėjas trinktelėjo ant Pūkės...
- Va tau maža nenaudele.. - linksmai sužvengė Lekiantis Vėjas Pūkei . .. O Pūkė tik piktu žvilgsniu pašnairavo į jį ir pasakė :
- Cha.. Vistiek aš taves nebijau ..
- Nykštukas , isivaizduok aš esu žirgas aukstas , o tu maža pelyte aš ta pelytę sutrypiu ir pelytes nebera... - šykart jau išdižiau tarė Lekiantis Vėjas..
- JO.. lyg patikėsiu ... - ir ji nučiuožė pas Sniegašidrę , o Lekiantis Vėjas pas Anglį..

Anglis įsibegėjo, čiuožė ir atsitrenkė į Vėją.

Lekiantis Vėjas labai apstulbo ir pradėjo kvatodamas žvegti :
-Ei dički? neišprotėk.. Toks didelis ir aatsitrenkiai , gerai , kad ledas nesulužo - ir kaip tik su tais žodžiais ledas pradėjo kirstis , o Pūkė ir Sniegašidrė buvo arčiau kranto , o Lekiantis Vėjas ir Anglis toliau jie buvo toliau nuo kranto.. i staiga Lekiantis Vėjas sušuko :
-Pūkę , Sniegaširdę drožkit į krantą mes su Anglimi kaip nors išsikapstysim.. - staiga ledas skilo visiškai oer puse jie visi keturi nuriedėjo į vandenį...

Sniegaširdė panėrė į vandenį ir norėjo išsikapstyti, bet virš galvos matė tik ledą. Jai trūko oro, vanduo traukė ją žemyn, Sniegaširdė užsimerkė ir pamatė žirgų bandą lekiančią pieva. Jie visi buvo nepažįstami. Išskyrus du žirgus, kuriuos ji regėdavo ankščiau. Ir žirgai nubėgo, o kumelė prarado sąmonę.

Anglis matė, kaip Lekiantis Vėjas paniro į vandenį, ir pats pajuto, kaip po kojomis lūžta ledas. Jis šoko ant nuskilusio ledo luito, ant kito. Nebematė draugų. Tik staiga pamatė dvi baltą dėmę. Jis nuslydo luitu į vandenį ir panėrė. Pamatęs Sniegę paniro po ja ir pradėjo plaukti viršun. Ištempė ją ant kieto ledo ir paniręs pradėjo ieškoti kitų...

Staiga Sniegaširdė atsimerkė ir bandė atsistoti ir vėl įlūžo. Priekinėmis kanopomis laikėsi už ledo.

Lekiantis Vėjas pradėjo ieškoti įlužusio ledo , kur galėtu iškišti galva... Jis pamatė po vandeniu prieš išlysdamas Anglį .. kuris plaukė link jo .. staiga PŪkė dingo ,, Kur Pūkė kur mano sesė , kur Pūkė? " - ir staiga jis iškilo i paviršiu įkvėpti oro ir pradėjo plaukti į krantą.. Pūkės dar vis jis nematė.. tik pamatė Sniegaširdę gulinčia ant kranto..Staiga is vėl pasirnerė ir vėl iškilo.. staiga atsidurė pie kranto .. pamatė Anglį kuris jam norėjo padėti .. padet jis tik pažiurėjo piktu žvilgsniu , atsisakydamas.. ir išoko iš ežerėlio .. Pūkė bvo dingus...

Anglis išnerė įkvėpt oro. Toli pamatė Pūkės galvą ir suriko Vėjui:
-Ten!-pats grįžo padėti Sniegaširdei.
-Aš pati,-sušnypštė ji, panėrė, vėl išniro ir abu nuplaukė į krantą.

JIs ja pamatė prie salos... nebežinojo ką daryti...

Jo kojos visos virpėjo pats jau kosejo..

-Vėjau,-šūktelėjo Sniegė, plaukdama link jo.-ateik padėsiu,-ji nuplaukė link salos.

-Sneige ne... prašau Pūke ššok į vandenį link manes... - šaukė Lekiantis Vėjas ir jis šoko ė vandenį ir pradėjo plaukti prie Snieges greičiau greičiau ir greičiau .. ir atsidurė prioe Snieges ir tarė jai:
- Plauk atgal ... nebuk eik pas Anglį į krantą.. ten mūsų palauksi...- Lekiantis Vėjas nelaukė atsakymo , o pralenkė sniegaširdę ir yresė prie Pūkės staiga Pūkė atsiado prie jo.... JIe apsisuko ir pradėjo plaukti atgal Pūkė buvo sustirusi .. i laikėsi galva į Lekiantį Vėją...

Sniegė plaukė link kranto paskui Vėją. Jos jėgos seko, akyse temo, nieko nebematė. Manė, kad mirs. Ir štai jos kojos atsitrenkė į krantą ir ji svyruodama išlipo.

Lekiantis Vėjas su Pūke iššlipo. iš paskos vos pavelkanti kojas Sniegaširdė ... staiga Pūkė krito ant žemės be sąmonės....
- Pūkę.....