...Tvora...

Anglis priėjo prie tvoros.

Lekiantis Vėjas nenorėdamas matyti Anglio veido nusisuko... ,, dar puikiau tėvas pradėjo gįrti dabar šitas pradės klykti.. ka daryti gyvenimas siaubingas " - pagalvojo Lekiantis Vėjas ... ,, O gal Anglis ir teisus , gal aš tikrai nevykes , paprastas nevėkšla? paprastas arklys .. nesugebu peršokti budamas kumeliuku levandos tvoros.. " - graudžiai pagalvojo Lekiantias Vėjas slapčiomis žvigčiojintis į Anglį... poto nusisuko ... ir laukė/.....

Žirgas net nežvilgtelėjo į Vėją, o bejausmiu veidu pradėjo stebėti mažą voveraitę už tvoros šokančią nuo vienos šakos, ant kitos.

- KO tau čia? turi savo levandą ten ir būk... - piktai , šiurščiai ir šaltai ir panieka tarė Lekiantis Vėjas .... - Juk vistiek tavo mylimoji Sniegaširdė neateis... ji miega blogai jaučiasi nori ramybės ... Beje ko neini į savo levandą nori dar labiau mane paniekinti , kad padariau gera dalyka , kad pakviečiau dvikojus? - taip pat su panieka ir šaltai tarė Lekiantis Vėjas siūsdamas ant Anglio...

- KO tau čia? turi savo levandą ten ir būk... - piktai , šiurščiai ir šaltai ir panieka tarė Lekiantis Vėjas .... - Juk vistiek tavo mylimoji Sniegaširdė neateis... ji miega blogai jaučiasi nori ramybės ... Beje ko neini į savo levandą nori dar labiau mane paniekinti , kad padariau gera dalyka , kad pakviečiau dvikojus? - taip pat su panieka ir šaltai tarė Lekiantis Vėjas siūsdamas ant Anglio...

Anglis suprunkštė, vis dar į jį nežiūrėdamas.
-Aš čia visai ne dėl Sniegaširdės,-ramiai tarė jis.-mano dvikojis mane čia atvedė.
Tada kelias minutes patilėjęs tarė:
-Ir tau niekas nesakė, kad aš tave niekinu.

- Ane , o gi kas buvo preie ežerėlio , kaip mane muklinai visais imanomais būdais mane nugalbyti su savo žodžiais : Neišmanelis , mažius , ir t.t. žinai galėtum bent jau eiti ėį svo levanda ... manau tau ten bus jaukiau , aš tau negrasinu nesiparink .. man tik nelabai malnonų kaip priena iš svetimai smirdančios grpės lenktyninių žirgų atsovas į kokūrinių žirgų levaadą... I r dr tas arklys prieiną prie to arklio kurio jis labiausiai nekenčia ir prūnkščia - dar vis šaltai ir šiukščiai tarė Lekiantis Vėjas...

-Aš negaliu išeiti. Bet jeigu tu nenori būti šalia manęs, nebūk, neprieštarausiu.

Lekiantis Vėjas prunkštelėjo
- Kam man eiti jeigu čia mano levanda , gal tu iš medžio iškritai? , čia tu turėtum išeiti pagauni kampa? - Piktai ir pusiau pasišaipydamas tarė Lekiantis Vėjas... - ir dabar tik nesakyk , kad aš blogai padariau , kad pakviečiau dvikojus.. žinok aš jai išsaugojau gyvybe... su tavo prieštaravimais dički šykart biški nepasisekė... Kokūrinis žirgas šiek tiek protingesnis už tave... - vėl su panieka ir pasišaidymas tarė Lekiantis Vėjas...

Anglis vėl nusisuko į voverę ir atsiduso.
-Tu tiesiog nesiklausai, ar ne?-tarė ir šiek tiek klūpčiodamas nuėjo.

Lekiantis Vėjas nuriščiavo prie didelio gluosnio...

,, Aš kažkoks durnas subinarklys

Lekintis Vėjas nuėjo link laukų.

Pūkė su Vėjų isitaisė prie tvoros.. ir pradėjo kažką vienas kitam murmėti..

Drebulė su Kaštone atbėgo ir pradėjo linksmai lakstyti.
-Gal vis dar galiu tave vadinti mama?-nusijuokė Kaštonė.
-Jausiuos tik geriau. Be to, nuo šiol aš būsiu tavo globėja,-mirktelėjo Drebulė.
-Puiku. Nes keista tave vadinti vardu.-šyptelėjo Kaštonė ir jos sustojo, kai į levadą įžengė Anglis ir pribėgo prie jų.
-Žinojau, kad susitaikysit,-sucypė jis ir šoktelėjo.
Jis taip juokingai sucypė kad Kaštonė purkštelėjo bandydama nenusijuokti, o Drebulė pradėjo žvengti.

Naktis atbėgo :
- Kaštone?

Drebulė dirstelėjo į Anglį, tada į Naktį ir ištempė Anglį už ausies. Kaštonė nulydėjo juos akimis.
-Ką?

- Žinai norėjau pakalbėti... - atsiduso Naktis.

-Akivaizdu,-prunkštelėjo Kaštonė.

Naktis šyptelėjo. :
- Tikriausiai žinai , kad mūsų motina Gilė... Atleisk , kad aš ir tėtis mažai su tavimi bendraaujam. - nuleido galvą Naktis.

-Kad jūs-lenktynininkai.-šyptelėjo Kaštonė.-o mano mama yra Drebulė.-paslaptingai tarė.

- Ne ji nėra Drebulė , aš tai seniausiai žinau - nusijuokė Naktis - JI Gilė , beje tu irgi lenktyninė.

-Tipo to aš nežinau,-ji pavartė akimis.-vajė, tu tikrai nesupranti. Gilė-man tik biologinė mama.

- DRebulė , tau motina? - išpūtė akis Naktis..

-Gilė mirusi. Ji manęs nepalaikys, nepatars.. O Drebulė visada liks mano išklausytoja,-Kaštonė išsišiepė.-nagi, seni, neapželk, varom pabėgioti,-ir Kaštonė nurūko.