...Tvora...

Pakankamai aukšta tvora, kad jos neperšoktų net gerai ištreniruotas konkūrinis žirgas.

Sniegaširdė priėjo prie tvoros ir pradėjo žvalgytis po naujuosius namus.

Atėjo treneris ir nuvedė ją.

Jis žiurėjo kaip eina Žirgai su savo treneriais... ,, Kaip norėčiau ir aš ten būti , kas mane trugdo ? gal aš ir visai gerai padaryčiau, ? " - ta laika per kurį galvojo spėjo ateiti ir treneris....
- Nu , o kur Algis juk sakiau tave prižiurėti a.? - subjures tarė treneris , o Lekiantis Vėjas tik liksmai prunkštelėjo... per tą laiką atėjo ir šemšis , trenerio vadinamas Algis...
- Kur po šimts pypkių tu dingsti , paprašau taves , kad pasaugotum žirga dingsti kažinkur...!!!!!!!!
- Aš nuėjau cigarečių nusipirkti -tyliai tarė šemšis ... Lekiantis Vėjas piestu atsistojo iš juoko ir linksmai sužvengė...
- Gerai dabar varai tvarkyti Lekiančio vėjo gardą , pakeiti šieną išvalai šūdus supratai?
- Taip treneri - ir šemšis nešė kudašais...
- O mes eime i arklides pasiimsim balną ir visa kita ko nori labiau ar eiti i miškeli pasijodinėti ar treniruotis? - paklausė treneris nors žinojo ,kad norės eiti pasivaikščioti..Lekiantis Vėjas atsistojo piestu , o tai reiškia , kad jie eis pasijodinėti miškeliu
- GErai dabar pirmyn į arklides...

,, Pagaliau " - pamanė Lekiantis Vėjas

Sniegaširdė priėjo prie tvoros.

- Labas , kaip sekasi treniruotis? - paklausė Lekiantis vėjas... Snegaširdės

Kumelė apsidžiaugė, kad ji ne viena.
-Neseniai pradėjau, bet kad dabar negaliu treniruotis.

O kodėl ? - Susidomėjas paklausė Lekiantis Vėjas...

-Peršokau levados tvorą, kai buvau kumeliukė. Bet krisdama pasidariau milžinišką žaizdą,-Sniegaširdė pakėlė aptvarstytą koją.-o žaizdą pastebėjo tik po kelių savaičių.. O tau kaip?

Man gerai.. ačiū , kad paklausiai - tarė Lekiantis Vėjas ir pratesė kalbą - Aš irgi kaip buvuau kumeliukas bandžiau šokti per levandos tvorą , bučiau peršokias tik sutrugdė galinės kojos kurias netyčia pakišau... šūdas dar kartai paskauda tą koją , bet labai reta... Buvau su treneriu peršokias levandos tvorą.. ten kur tu stovėjai tikriausiai matei... tu Sniegaširdė tiesa?

Ji linktelėjo ir nusišypsojo.
-Atleisk, bet nežinau tavo vardo.

- Lekiantis Vėjas , o kam reikia atsiprašinėti? - paklausė Lekiantis Vėjas .. norėjo kuo daugiau su Sniegaširde pasikalbėti , kad geriau vienas kita pažintu... -gal einam prie upelio? peršoksi tvorą isibėgėjusi?

Sniegaširdė prunkštelėjo.
-Dar klausi,-ji žybtelėjo akimis, atsitraukė, iš visų jėgų įsibegėjo ir grakščiai peršoko tvorą. Linksmai sužvengusi, nubėgo.

O Lekiantis Vėjas lengvai peršoko ir nubėgo paskui ja.. ir joa pasyvijimui sušuko - LAžinuosi , kad esu už tave greitesnis.. - linksmai sužvengė ir nubėgo

Pūkė su Lekiančių Vėjų priėjo prie tvoros..

Sniegaširdė atėjo prie žirgų.
-Sveiki,-linksmai suprunkštė.

Lekiantis Vėjas pamatė SNiegaširę ir tarė:
- Labas , gerai , kad atėjai noriu tave supažindinti su mano sesę ji kitos rušies bet iš tos pačios kumelaitės taigi mes pusiau giminės...

-Taip, mačiau tave,-nusišypsojo kumelė.

- Aha - tarė Pūkė - gal eime į miškelį?
- Galima - trė Lekiantis Vėjas - Ka tu manai Sniegaširdę?

-Lina sakė, kad turėsiu greitai eiti į treniruotę. Gal eisim kartu?-ji viltingai žvilgtelėjo į jį.

-Gerai , galesim nes Ugnė sakė , kad man reikėtų pasitreniruoti... - tarė Lekiantis Vėjas
- O man reikia nubėgti pas Tomą tikriausiai jau dėl manes nerimauja iki - tarė Pūkė
- Atia - atsakė Lekiantis Vėjas

-Adios,-šūktelėjo Pūkei.

Prie Sniegaširdės atėjo Lina ir pabalnojo ją.

Lekiantis Vėjas atėjo prie tvoros , nebeturėjo ką daryti... ,, Jis buvo nusilpes paprastas arklys... Kuriuo didžiavosi Ugnė ir kiti dvikojai " - galvojo Lekiantis Vėjas - ,, Nesuprantu kodėl... ką aš tokio padariau , pakviečiau dvikojus ? Aš juos pakviečiau ne dėl saves , o del ANglio , kad jis nelaižytu Sniegaširdės... Ir aišku dėl SNiegašird...- staiga nutraukė jo mastymu gražus žirgas... Pirma Lekiantis Vėjas suprato , kad čia jo tėvas kurio jis taip pasiilgo ... Baltapūkis....
- Sūnau... Labas , koks tu jau didelis.. Kaip sekasi?
- Tėti, netoks aš jau ir didelis.. - nusimines burbuliavo Lekiantis Vėėjas - Net po ledu negaliu išlysti... Visi klausia ar reikia man pagalbos argi aš žirgas?
- Ne viskas iškart pavyksta tikrai nereikia nusiminti... O kas buvo kokio varžybos , kad buvai po ,, ledu " ? - laimingas matydamas sūnų tarė Baltapūkis
- Žinau , bet vistiek.. Klausi kodėl buvau po ,, ledu " ? Tiesa pasakius aš tikrai buvau panėres po ledu... tikru , storu ... kur , bet kokį žirga išlaikytu nors ir kuris šoka kankąną...
- TU BUVAI PO LEDU??????? - Išputes akis šaukė tėvas.. - NU žinai.... Tu išprotėjai ? gi galėjai numirti... Nu Tu nemast...
- Tėti , tėti nusiramink viskas gerai.. - ramino Lekiantis Vėjas.. - Niekas nemirė tikiuosi..... manau.. Pūkė sveika, Sniegaširdė sveika , Anglis sveikas .. ir aš visi sveiki....
- Neimanoma.. ir kokio velnio jums ten reikėjo po tuo ledu ką? - Jau ramiai , bet šaltai ir griežtai paklausė tėvas
- Mes ėjom pačiuožinėti ant ledo ir tada aš atsitrenkiau į Pūkę , o poto Anglis į mane tada aš pasakiau : ,, Ei dički ramiau , dar ledas įluš " ir kaip tik su tais žodžiais jis ir įlužo .. mes visi bėgom link kranto tiesa pasakius mes Sniegaširdei ir Pūkei sakėm eiti į krantą , bet jos bėgo , bet nespėjo... galų gale ledas lūžo per pusę ir mes visi įkritom .. Anglis ištempė Sniegaširdę be samonės , ir ėjo gelbėti kitų .. aš šiaip ne taip prasiskverbiau į paviršių ir tada ėmiau dairytis visus , visus mačiau iskyrus Pūkę .. Tada Anglis parodė į mažą salelę kur ji buvo sustirusi vos vos islaikanti ant kojų... Aš pradėjau plaukti staiga už manes atsirado Sniegaširdė ir plaukė paskui mane aš jai sakiau neplaukti..Ji vistiek plaukė.. manes neklausė.. pasiemėm Pūkę ir aš nubėgau pakviečiau žmones ir jie mus pagydė... - ramiai viska išpylė Lekiantis Vėjas.. Tėvas apstulbes žiurėjo į sūnų galiausiai prabilo.. :
- Aš tavimi didžiuojuosi tu išgelbėjai visiems gyvybę , bet kartu ir pykstu.. - nusišypsojo Tėvas ir nuėjo iš levandos...