..Pomiškis..

Gilė nusijiuokė ir stebėjo juos.

jisai taukstelejo dantukais jei i sona ir nubego
-jeigu mandra pavyk -susuko

ataka

The member 'HorseShadow' has done the following action : Ataka

'Kumeliukas' : 2

- Ė, aš vis dėl to lenktynininkė, - šūktelėjo ji ir pakasusi kanopa žemę nurūko paskui jį.

-Nežinau kaip jūs, bet aš..-ir Gilė taip pat nurūko.

Ji parbėgo ir taip stabdė, kad parvertė abu žirgus į sniegą. Visi pasikėlė ir Gilė tarė:
-Ta kumelaitė irgi Prancūzų ristūnė,-linksmai tarė.
-Iš kur žinai?-paklausė Anglis.
-Nematai, kaip ji atrodo?-ji prunkštelėjo.-man kanopos šąla,-sumurmėjo ir nulekė.
Anglis žvilgtelėjo į Drebulę.
-Eini?
Ji linktelėjo ir abu nubėgo iš paskos.

Vėjas prabėgo pro čia.

Kai Elfė šiaip netaip atėjo iki pomiškio , užuodė šviežia Vėjo kvapą.. tada edita tarė :
- Eime namo tu dar net žmogaus ant žirgo išlaikyt nemoki... Ai nors paleisi tave į levadą.. Keliaujam.

Drebulė atėjo ir pradėjo kapstyti sniegą, ieškodama žolės.
-Mam?-šūktelėjo Kaštonė ir netrukus atbėgo.-tikėjausi tave čia rasti?-išsišiepė.
Drebulė pakėlė galvą ir nuoširdžiai nusišypsojo.
-Visad būsiu tavo nuolanki išklausytoja ir patarėja.
-Taip... Sapnavau košmarą.
-Apie ką?
-Nežinau... Buvo taip tamsu, kažkas raudojo ir kažkas klykė, šalia manęs buvo kitas kumeliukas.
Drebulė žvilgtelėjo Kaštonei į akis. Kumelei atrodė, kad mamos žvilgnis ją tiesiog kiaurai pervėrė.
-Gal tai buvo tavo atsiminimų trupinys.-tai nebuvo klausimas.
Kaštonė iš nuostabos sukarpė ausimis.
-Ką turi minty?
-Seniai turėjau tau tai pasakyti. Tu jau suagusi, o aš pasielgiau labai nedorai.-pirmą kartą Kaštonė Drebulės akyse išvydo kaltę, nerimą ir gėdą.
-Ką?.. Mam, tu tobula.
-Ne,-ji papurtė galvą.-aš nesu tavo motina. Tai Gilė yra tavo motina. Tu ją ir sapnavai, ji nenorėjo pasirodyti su visomis dvasiomis, ji mirė gimdydama tave. Bėris paprašė manęs jus žindyti, kitaip jūs mirsite. Tu pirmą naktį po Gilės mirties pavadinai mane mama ir aš nenorėjau tavęs atstumti. Bet dabar aš nebenorėjau tau sakyti, kad tavo tikroji mama.-Drebulė sudrebėjo, bet ne nuo šalčio ir laukė Kaštonės teismo.
Kumelės akyse pasirodė nuostaba, tad gailestis, bet jį pakeitė įniršis. Pasidavusi aklam pykčiui ji pradėjo traukis atbulom nuo Drebulės užlenkusi ausis. Tada apsisuko ir nubėgo.
Drebulė vėl tapo robotu. Bejausmė ir šalta. Ji stovėjo it įbesta, akimis nulydėdama Kaštonę, kuriuose nebeliko nė lašelio jausmų.

Drebulė nubėgo.

Giedrė atjojo su Fredžiu.

Šerkšnė su Ieva atjojo.
- O Fredi. - šuktelėjo Šerkšnė..

-Sveika,-pasisveikino Fredis.

- Kur joji??

-Nežinau,-gūžtelėjo jis.

Šerkšnė nusijuokė..
- Labas Giedre , kaip Fredis? - paklausė Ievaa.

-Nuostabiai,-kandžiai atsakė mergina. Dar nepamiršo susirinkimo.-nagi, Fredi,-ji sucaksėjo liežuviu.
-Ėė, susitksim levadoj?-Fredis tarė per petį ir nuėjo.

[[Dava Šerkšnė jį įsimyli. xD]]

- Žinoma - šyptelėjo Šerkšnė.
- Nagi , eime.. - tarė ir jos nujojo.