Tvora

- ė? YRa problema kokia?? - paklausė Beris

Drebulė staiga pakėlė galvą.
-Gal tu ir turi, bet aš jų išspręsti negaliu.-ji pakraipė galvą.-ir kaip jus auklėjo..-pridūrė vos girdimai ir vėl atsikando žolės.

- Aš girdėjau.. Mus auklėjo visai gerai sakytčiau,... - tarė Beris ir pakarpė ausimis .. - Beje problemų tikrai neturių..

-Man-problema tik burbulas, kurį reikia susprogdinti,-Drebulė išsišiepė.

Beris nusijokė .. :
- Gal ir tiesa..

-Tas susprogdink burbulą ir gyvenk be muilo.

- Tai ir reikės padaryti.. - Nusišypsojo Beris - Ačiū.

-Muilas man kartais praverčia,-susimąstė Drebulė.-nebūtų problemų-tikrai nebūčiau savimi. Būčiau visa purvina,-tarė ji lyg ir sau ir nuėjo.

Pakėlė viena šnervę ir nubėgo... Norėjo rasti Gilę..

Gniūžtė pribėgusi prie tvoros pradėjo dairytis. Tada įsibėgėjusi pabandė ją peršokti, tačiau tik atsitrenkė į tvorą ir prunkštelėjusi atsikėlė, nes buvo nukritusi. Kumeliukė įspyrė į tvorą ir nubėgo.

Liza įvedė Drebulę ir Kaštonę. Paleido Drebulę ir pradėjo prie šono vesti Kaštonę. Ta buvo gera, kaip angeliukas. Tada pradėjo vesti ją šalia Drebulės, tada paleido. Pamačiusi, kad galima ją jau treniruoti, Liza išvedė Kaštonę, o Drebulę paliko levadoj.

Drebulė išėjo.

Anglis atėjo, netrukus ir Kaštonė. Anglis pamatė, kokia ji pikta ir tarė:
-Užjaučiu.
Kaštonė nustebo. Atrodė, jis žino, ką ji galvoja.
-Ačiū,-burbtelėjo ji.
-Neteisk Drebulės.
-Pasakyk bent vieną priežastį, kodėl neturėčiau.-įpykusi sušuko Kaštonė.
-Ji tau bandė padėti,-ramiai tarė Anglis.
-Nesakydama, kas mano tikroji mama?? Ji-tikra savanaudė!
-Tavo nuomonės nepakeisi,-tik tarstelėjo Anglis ir nuėjo.
Kaštonė pradėjo kapstyti žemę. Vis ji kalta, vis ji kalta... Apsimetė motina... Bet staiga galvoje suskambo Drebulės žodžiai: ,,Visada būsiu tavo nuolanki išklausytoja ir patarėja.'' Kaštonė stryktelėjo. Štai ką ji norėjo pasakyti! Ji tai suplanavo, ji tai pasakė neminėdama, kad bus mano motina! Ji nusivylė manimi. Siūlė pagalbą tik kaip draugė, bet aš... Kaštonė sumirsėjo. ...Tai aš pasielgiau nedorai. Tai aš ją atstūmiau. KAštonė prisiminė, kaip Drebulė ja rūpinosi... Ir nubėgo.

- Kaip gera... - pasvajojo Pūkė.. - Kaip norėčiau vėl į savo tvartą,
- Ei , jeigu grįžai ,, tai ir būk čia. - ramiai tarė Beris nors ir pats mielu noru pasiimtu atostogas.
- Baikit.. Aš nesuprantu kodėl niekam nepatinks gyventi žirgynę .. dalyvauti lenktynese - pasipiktino Naktis - Kiti žirgai gali tik svajoti apie tai... O mes kaip karaliai ..
- TU kaip karalius. - pertraukė Naktį Pūkė.. - Tu gimei pas čempioną..
- Geez , galima ramybės? - užsimerkes paklausė Beris.
- NE - kartu Pūkė ir Naktis atsakė , o Beris sukikeno. Tada ramiai pradėjo žiurėti į tolį.
- Tai tu dirbai vaistytoja? - susidomėjas paklausė Naktis.
- Taip - švelniu balsu atsakė Pūkė. - Buvau greita. Gal net greitesnė už tavo tėvą. Iš pradžių gimiau žirgyne , tada su šeima pabėgau .. Taip pat ir Vėjų.
- Kas tas Vėjas..?
- Ai , tu gimiai , o jis mirė. Jis buvo mano brolis. - šyptelėjo Pūkė .. - Taigi , poto mane rado netoli čia. Ir kai pamatė , kad aš labai greita .. Parsivežė..
- O tu priklausiai kitam žirgynui?
- Taip , jie sudarė sutartis ir pardavė mane.. - nuleido galvą Pūkė.
- O kaip tavo brolis? - iš įdomumo neleido Pūkei nustoti kalbėti.
- O jis buvo vienas iš seniausių čia buvusių , bet kaip ir sakiau mirė.
- O ten buvo jo dvasia.. Kur su balta kumelaite..
- Taip ten jis - pertraukė švelniai Pūkė.. - Eime.. Beri eini?
- Nea... - sumurmėjo Beris , o Naktis su Pūkę išbėgo.

Rytis atejo pabalnojo Beri ir jie isojo.

Tomas atvede Puke ir paleido. pats isejo. Po kiek laiko atvede Rytis su Ema , Nakti su Beriu ir paleido. Isejo.

Zirgai eme ramiai snekuciuotis ir begioti po levada.

Puke sustojo tada ramiai pradejo kapstyti sniega ieskodama zoles. :
- Pavargai?
- Ne..
- Gal einam i tvarta?
- Ne gerai ir cia..
- KAip nori. - Naktis guztelejo peciais ir nubego pasivyti teva.

- Ziurek.. as neesu tavo gimine norejau tave tiesiog apginti..
- Taip.. Apginti..
- Naktie , zinau... kaip jauties.. As norejau tave zindyti as tave isgelbejauv , Bet tu manes nemegai,... KAi tapom draugais turejau kuo greiciau tau tai pasakyti,,,
- Puke , - Naktis pasitrauke atatpustas ir galiausiai nuejo,..
- Puke jis tau atleis..
- Beri , nezianu.
- Jis atleis , kaip Kastone atleido Drebulei.. Pamatysi.. - syptelejo Beris ir pradejo esti zolee.

Drebulė su Anglimi įėjo tyliai kalbėdamiesi.
-Apsišik...
-Užsirauk, Drebulė,-suirzęs mestelėjo Anglis.
Drebulė sukikeno ir pamačiusi Pūkę su Bėriu, pririsčiavo.
-Sveiki,-ir išsišiepė.
Anglis nudelbęs akis priėjo prie jos.

- Labas - tyliai ir niuriai pasisveikino Pūkė , o Beris sveikindamsis linktelejo galva :
- Lą.

Anglis metė žvilgsnį į Drebulę rodantį, kad ji nieko neišplepėtų.
-Kas yra?-pasiteiravo Drebulė, nepaisydama Anglio perspėjimo.

- Ai , nesvarbu... Kur Kaštonė? - paklausė Pūkė jau linksmiau , bet bloga nuotaika dar vis tvyrojo ore.. Staiga Beris pamatė žvilgsnį kurį metė ANglis , Drebulei :
- Kas buvo , ką slepiat? Dėl Gilės ir Kaštonės? - smalsiai paklausinėjo Beris.

-Er... Gilės?-Drebulė apsižvalgė, lyg tikėdamasi pamatyti jos dvasią. Tada gūžtelėjo:-ir mes neįsivaizduoja, kur Kaštonė.
-Susipykot?-pakėlęs akis paklausė Anglis Pūkės.-su Naktim?

- Neklausk - niuriai atsakė Pūkė , o Beris gužtelėjo pečias. :
- Kumeliukai , tikra pražutis suaugusiems žirgams.. - šyptelėjo jis.. Pūkė pakelė galvą ir apžvelgė žirgus tada tyliai atsiduso..