..Nendrynas..

- Mhm - sumurmėjo Angliui , taa garsiau tarė - Ei Drebulę , kaip laikaisi? Dar vis nori grįžti į mišką? - Bet šitie žodžiai neskambėjo pašaipiai , jis tik nuoširdžiai paklausė.

Ji tylėjo kelias minutes. Tada atsisuko ir tarė švelniu, lygiu ir bejausmiu balsu:
-Kam kovoti?..-ir nelaukusi atsakymo, vėl nusiskynė nendrę.

- Tikra tiesa... - Tarė Vėjas ir irgi nuskynė nendrę.

Anglis nusipurtė, kai vėjas pradėjo pūsti jų link. Staiga jis išgirdo šnabždesį. Lyg pats vėjas bandytų jam kažką pasakyti:
-Nebijok..-jis sukarpė ausimis, nes atpažino Sniegaširdės balsą. Nusišypsojęs, nuskynė nendrę ir metė į Vėją.

- Ei , tu dički - Vėjas tares nuskynė visą puokštę nendrių ir užmetė jas ant Anglies.

Jis pradėjo spjaudytis, kai pūkas pateko į burną ir paėmęs nendrių, išpūkavo Vėjo kailį.
Drebulė juos stebėjo, jeigu būtų tokia, kokia ankščiau, būtų prisidėjusi, bet dabar-nejautė jokio linksmumo.

- Ei tu. - Vėl linksmai sužvengė Vėjas ir šoko ant jo į nendrių krūvą.. ir irgi išpukavo - Taip tau ir reikę - Ir dar linksmiau nusižvengė..

Anglis atsistojo.
-Dabar aš būsiu Pūkis.-ir bandė pūkus nusikratyti, bet jie tvirtai prikibo.

Vėjas pradėjo kvatotis , kai baigė dar per juokus tarė :
- Jeigu tu Pūkis , tai kas Pūkė tada?

-Reikia ją išvolioti..-Anglis pagaliau nusikratė visus pūkus ir vėjas juos nusinešė, vėl paslaptingai šnibždėdamas. Šį kartą tai buvo ne šnabždesys, o juokas. Tik tada Anglis suprato, kad tai Drebulė juokiasi. Nepaprastai gražiu juoku. O akys nebebuvo bejausmės. Žibėjo skaisčia ugnimi ir ji parvertė abu žirgus į pūkus.

- Ei.. - pradėjo kvatotis Vėjas.

Drebulė išsišiepė ir akimirką Anglis vietoj jos matė Sniegaširdę. Kvatodama, ji nubėgo, mėtydama pėdas. Anglis išspjovė kelis pūkus ir nubėgo paskui.

Vėjas iš paskos.

Anglis, Drebulė ir Kaštonė atbėgo.
-Tau viskas gerai?-paklausė Drebulė Anglio.
Tas linktelėjo. Žvilgtelėjo į Drebulę ir vėl vietoj jos pamatė Sniegaširdę.
-Mam?-bailiai tarė Kaštonė.
-Viskas gerai.
-Kas jie buvo?
-Seni draugai,-pagaliau nurimęs tarė Anglis.-Sniegaširdė su mumis gyveno prieš kelis metus, Vėjas neseniai mirė, Elfė taip pat..
Kaštonė lintkelėjo.
-O kas yra... Gilė? Jos ten nebuvo, ar ne?
Anglis ir Drebulė susižvelgė.
-Ji taip pat buvo mūsų draugė,-paskubom atsakė Anglis.
Kaštonė vėl linktelėjo.
-Eime,-Drebulė švelniai stumtelėjo Anglį.
-Eime, eime,-Kaštonė nušuoliavo pirma, Drebulė su Anglim nuėjo iš paskos.

Pūkė su Naktim atbėgo.
- Čia gražu..
- Taip , čia nendrynas. - šyptelėjo Pūkė
- Man nereikia gido - nusijuokė Naktis ir pavartė akis. Tada stumtelėjo Pūkę į nendres.
- T.i.k..k.i.i.i.u..ū.ū.ū... - ir pukus išspaudė Pūkė.
- O va dabar tu tikra Pūūkėė - nuskvatojo Naktis. , bet Pūkė greit atsistojo ir iš visų jėgų trenkė jį į nedres.. :
- O va taip tau ir reikia - triumfavo Pūkė. Naktis užsimerkė , buvo gerą gulėti nedrese , bet kai paužjuto ledinį vandenį , kaip bitės įgletas pašoko . Pūkė iš juoko prunkštelėjo .
- Cha Cha , kaip juokinga - nusivaipė Naktis..
- Aha , žinai tu gera kompanija - Pūkė linksmai sužvengė.
- O tu tikra Pūkė , neši laimę kaip žiurių.. - nusijuokė Naktis.
- Neee , kad neščiau laimę , man dar toli toli.. Kol kas reikia tenkintis vaistytojos pareiga - tarė Pūkė.
- Tai jau taip.. Gerai eime.. - tarė Naktis ir nurūko.. Pūkė iš paskos,