Anglio gardas

Žirgas išsiviepė.
-Pamiršk.

- Gerai eime pasivaikščioti - Pūkė spįrę į duris iš visų jėgu ir jos iškart atsidarė , tada nuėjo prie Anglio gardo .. irgi spyrė į gardo vartus ir jie gražiai atsidarė..
- Eime palenktyniausim

Anglis pastūmė dureles ir išėjo kartu su ja.

Ristūnas pavargęs įėjo ir pamatė, kad jo jau laukia Mindaugas. Kai Anglid atsigulė ir dvikojis suleido jam vaistų. Tada paglostęs išėjo, o Anglis užmigo.

The member 'Sniegaširdė' has done the following action : Ataka

'Gydymas: žmogus' : 67

Anglis jau buvo prabudęs ir pasiruošęs treniruotei. Į gardą įėjo Mindaugas. Iššukavo jį ir pabalnojo. Išsivedė.

Mindaugas įvedė Anglį ir dar ilgai jį glostė. Žirgas nesipriešino.
-Na, juodasis gražuoli,-Mindaugas patapšnojo jam kaklą.-tiesiog stebiuosi, kaip tu grįžai.-ir išėjo.
O Anglis, užsimerkęs, pasidėjo galvą ant sienos ir pradėjo leisti garų kamuolius iš burnos.

Jis paspyrė duris ir išėjo.

Anglis įėjo į gardą ir durys už jo užsitrenkė. Jis žvilgtelėjo į gilės gardą, kur ji vaikščiojo ratais, tada į Bėrio ir Pūkės.

Staiga jis užsinorėjo susitikti su Drebule. Įkišo galvą į Gilės gardą.

Anglis vėl grįžo į savo gardą, pastūmė dureles ir išėjo.

Anglis įėjo į gardą ir pradėjo vaikščioti pirmyn, atgal.

-Psssit,-šnypštelėjo Gilė.
-Aš nemiegu.-išgirdo ji atsakymą.
-Puiku. Nori eiti?
-Kas tau?-nustebo Anglis.-skambi nemaloniai maloni.
Gilė kažką niurgztelėjo.
-Maniau, kad nori su Bėriu..
-EI,-pertraukė jį Gilė, piktai prunkšdama.
Anglis sukikeno. Jam patiko ją erzinti ir išėjo iš gardo kartu su ja.

Anglis grįžo, atsigulė ir beregint užmigo, galvodamas apie Sniegaširdę,

-Mąstai?
Anglis sapne nustebo.
-Tu čia?
-Žinoma.
-Ir kaip gyvenimas po mirties?
Sniegaširdė nusijuokė.
-Nepanašu į gyvenimą, bet viskas gerai.
-Aplankei.. Dėl kažkokio reikalo?-susijaudinęs paklausė Anglis.
-Tieisog..-Sniegaširdė pagalvojo.-pasiilgau gyvenimo.
-Suprantu.
Jie tylėjo, atrodė, tiesiog dalijosi mintimis.
-Bet visada reikia pabusti.-sušnabždėjo Sniegaširdė ir jos balsas bei mintys nutrūko.

Anglis prabudo.

- Angliau ? - pašaukė Elfė .. - Miegi ? - Elfė sukikeno .. - Mes su Pūkę apsikeitėm naktčii ji miega kokūriniuose todėl aš miegu jos...

-Jeigu miegočiau, tau neatsakyčiau,-tarė Anglis ir vis dar galvodamas apie sapną, atsistojo ir nusipūrtė šieną.

- Mhm , tiesa.. .. na aš norių numigti.. Iki - nusipurtė iš šlčio Elfė ir iškart užmigo.

Anglis pasikasė koją ir pradėjo pusryčiauti.

Nudribo ir užmigo.

Jis atsikėlė ir išėjo.

Mindaugas įvedė Anglį. Tas kelis kartus apsisuko, žvilgtelėjo į kitus žirgus. Jie atrodė be nuotaikos, o Angliui labai trūko Drebulės, tad jis pavalgė, atsigulė ir užmigo.

Anglis atsibudo. Drebulė turbūt su Kaštone..-pagalvojo valgydamas. Gal tada užsuksiu pas Pūkę. Ir žirgas išėjo.

Anglis grįžo ir neramiai užmigo.

Jis prabudo ir išėjo.