..Miškas..

Gražus miškas kuris yra puiki vieta pasijodinėjimui.

Įjojom į miškelį ... Buvo puiki dieną.

Sniegaširdė ir Anglis atėjo į miškelį. Staiga Sniegaširdė išgirdo savo trenerio balsą:
-Kur jūs? Greit čia!-jis išlindo iš už krūmų ir piktai niurnėdamas nusivedė abu žirgus.

Žirgai su dvikojais atjojo. Lina ir Mindaugas trūktelėjo žirgų vadeles ir jie sustojo.
-Tavęs dar nemokė zovaduoti, bet pabandysim. Gaila, čia neturim kordos..-sumurmėjo Mindaugas.-stenkis pereiti į zovadą iš karto iš žinginės, o ne iš riščios. Štai, daryk kaip aš,-jis paragino Anglį ir tas pradėjo lėtai zovaduoti ratais aplink Sniegaširdę.
Lina paragino ją. Kumelė pradėjo riščiuoti. Sustojo. Ir vėl ragino. Taip darė tol, kol Lina išmoko zovaduoti ir jie nubėgo toliau...

Mindaugas su Lina zovadavo iki čia. Lina vis ragindavo Sniegaširdę, nes ji pradėdavo riščiuoti.
-Nekibk į vadeles,-tarė Mindaugas.-reikia jausti žirgą, bet nereikia visą laiką jo stabdyti.
Lina linktelėjo ir vėl paragino kumelę, stipriai spausdama blauzdomis. Sniegaširdei palengvėjo, kai Lina kiek atpalaidavo vadeles ir ji zovaduodama nukūrė toliau. Anglis linksmai suprunkštė ir Mindaugas paragino jį paskui jas.

Beris su Pūkę atbėgo. Ten pamatė savo dvikojus :
- Eime , reikia jums daug treniruotis.. - tarė Tomas. - Turiu biletus į čempionatą.. Reikės Mindaugą pakviesti - šyptelėjo jis ir pabalnojo Pūkę . Tą patį padarė ir Rytis. Staiga atbėgo Naktis su Ema :
- Sveiki..- linksmai šyptelėjo Ema. Naktis pribėgo arčiau prie tėvo :
- Tėti? Kada aš pamatysių mamą? - paklausė it mažas kumeliukas
- Neklausinėk nesąmonių , suprask tu nebe mažas - piktai suprunkštė Beris , Ema stipriau paiimė vadeles :
- Gal eime? Nelauksių metus.. - nusijuokė ji ir visi trys raiteliai nujojo...

Rūta ant Drebulės atjojo ir sustojo. Tada vėl paragino kumelę. Ir tada vėl sustabdė. Drebulė apspangusi tupėjo giliai savo mintyse. Pagaliau Rūta paragino Drebule ir pasuko link pievų.

Beris su Ema atjojo ten pamatė Ryti :
- Ryti ką čia veiki?
- Lipk nuo žirgo , periimsiu jį -griežtai tarė ji ir nukėlė Ema..
- Ryti tuoj bus susirinkimas negali jo treniruoti..
- NEAIŠKINK..- užrekė , net Beris pašiurpo.. Ir Beris pradėjo lėkti su Rytčiu po kiek laiko jų jau nė kvapo. Ema pradėjo bėgti link arklidžių.

Kaštonė atėjo.

Beris atbėgo :
- KAštonę , neturi teisės pykti ant manęs jeigu jie išėjo. Aš pats labai norių , kad jie grįžtu , bet taip likimas lėmė. - tarė Beris ramiau.. - Turi pati taip suprasti , Kaštonę tą patį sakytu ir tavo motina..

-Mano mama pabėgo!-sušuko Kaštonė.-žinau, ką ji sakytų. Dalyko kaip likimas-visai nėra. Viskas priklauso tik nuo mūsų.

Beris įtūžo :
- TAVO MAMA NEPABĖGO. NEDRĮSK TAIP SAKYTI... JI MIRĖ TAVE GIMDYDAMA..

-NESAKYK MAN, KĄ TURIU DARYTI!-Kaštonė užlenkė ausis. Atrodė tikrai agresyvi.

- KAŠTONĘ , AŠ TAVO TĖVAS.. ŽINOJAI TĄ? TU BENT SAVO MOTINA MYLI? - sušuko Beris - NEDRĮSK KELTI PAVOJAUS TĖVUI. - Beris atsistojo piestu poto nusileido.. Staiga atbėgo grakšti kumelė :
- Kas atsitiko girdėjo šauksmus.. - lyg varpeliai sučiulbėjo Šerkšnė. Beris nuleido galvą , o Šerkšnė atsisuko į Kaštonę.

-Nesikišk,-sušnypštė Kaštonė nepažįstamajai ir atsisuko į Bėrį.-aš nepažįstu savo mamos. Drebulė man mama,-tarė ji ramiai ir nuėjo.

Beris linktelėjo Šernkšnei ir nurūko paskui Kaštonę.

nubėgo.