Miško tankmė

Miško tankmė kurioje saulė vos prasiskverbia. Taip pat čia baugoka, nes aplink gali sukiotis keli žvėrys...

Žirgai pro čia prajojo.

Anglis su Sniegaširde atėjo čia.
-Sniege?-tarė Anglis.
-M?
-Ar tu pažinojai savo tėvus?
-Tik mamą. Kai buvau maža kumeliukė, ją kažkur išvežė,-tarė ji, bejausmiu veidu.
Anglis tik kažką numykė.

-Sveiki - tarė mažoji baltakailė Pūkė - Kaip sekasi? Kaip gyvenat ką veikiat? gal galim prisijungti? - Lekiantis Vėjas suglumes pažiurėjo į Pūkę ir tarė - Pūke nepulk jų savo klausimais.. neiškarto.. Labas Sniege , sveikas Angliau... - Pūkė jau suprato , kad su juo gynčitis beviltiška taigi tarė - Angliau gal jūs bukit su Lekiančiu Vėju paveikit ką arba pasikalbėkit , omes su Sniegaširdę irgi eisim kur nors ?
- Pūkę NEEE... Nusiramink , nepulk savo klausimais dieve mano... gelbėkit kodėl tokia įkyria sesę turiu... tai ka veikiam ? gal eime prie upelio? - piktokai tarė Lekiantis Vėjas..

-Gerai, einam pačiuožinėti ant leido,-tarė Sniegaširdė,-visi paskui profę!-ir ji nulėkė, o Anglis paskui.

Tie du išpaskos...

Anglis su Sniegaširde atbėgo.
-Nagi, spausk ją! Tegu lekia kaip vėjas!-sušuko Mindaugas Linai.
Anglis išsišiepė.
-Negi tik tiek gali?-paerzino, o Sniegaširdė išsišiepė ir pradėjo lėkti taip, kad net pralenkė Anglį. Tas nepasiduodamas vijosi ją, nepasydamas Mindaugo bandymų jį sustabdyti.

Gilė atbėgo.

- Gilę čia tankmė joje ilgai būti negalima , pavojingą - tarė Vėjas atbėges su Pūkę.

Gilė prunkštelėjo.
-Tada eik iš čia, viščiuk,-nusijuokė kumelė.

- Tu galvoji aš bijau? - nusjuokes Vėjas pratesė - Aš dėl taves.. kad neužpultu.. - Pūkė tik galvą palingavo..
- O ką tu čia darysi? - paklausė Pūkė.

-Dėl manęs,-ji užvertė akis.-man drąsuolis..
Tad pasisuko į Pūkę.
-Pabūsiu,-Gilė pakapstė žemę, kai išgirdo kanopų kaukšėjimą. Pasisuko į tą pusę ir pamatė juodą žirgą atbėgant. Kai jis sustojo, pabėrė žemes aplinkui.
-Sveiki,-pasisveikino su vėju ir Pūke. Tada žvilgtelėjo į Gilę.-aš Anglis.
-Gilė,-bejausmiu tonu atsakė ji ir vėl užsisuko.

-Labas Angliau - Pasisveikino Vėjas ir Pūkė vienu metu..
- Atgijai po Sniegaširdės mirties.. ? - užjaučiamai paklausė Pūkė

Anglis sukirpčiojo ausimis.
-Atgijau? Tipo, aš buvo labai sužeistas?

- Taprasme , nebeliudi - paklausė Pūkė ir nusijoukė - Man jos trūksta..
- Ei Gilę ko nusuiks? - šuktelėjo jai Vėjas

-O turiu spoksoti į jus akis išvertus?
Anglis dėbtelėjo į Pūkę, lyg sakydamas: ,,Negali būti dar labiau emociškesnė''

Pūkė nusijuokė iš veido išraiškos..
- Šiandien po ratais palingau - ir pakėlė sužeistą koją.
- Rimtai ? - paklausė Pūkė
- NE povelnių žinok nerimtai,

Gilė atsisuko, juokdamasi.
-Kokia graži diena, kaip manai, gal šindien palysiu po ratais?-ir vėl nusijuokė.
Anglis pažvelgė į kumelę ir pradėjo eiti tolyn.

- Tiesa , mes tau Gile nerodėm tvarto - tarė vėjas.. - Norėtum pamatyti? - ir jis mirktelėjo Angliui

Jis užsisuko ir nieko netaręs nubėgo.
Gilė gūžtelėjo.
-Tai, kad nieko čia ir nėra ką veikt. Parodyk.

- Paskui mane - ir jis su Pūkę nubėgo.

Nulėkė.

Gniūžtė atbėgusi kiek pavaikštinėjo po mišką. Po kelių valandų nubėgo.

-Labukas ,-staga prisijungė Liepužė-Ko čia stovit?einam?-nieko nežinodama įsiterpė Lipa.

Juoda kumelė atbėgo ir apsidairė. Tada ramiai pririsnojo ir atsigulė po vienu medžiu. Neilgai trukus užmigo nuo smarkaus lakstymo.