Šerkšnės GArdas

Erdvu , didesnis langas. Gražiai nulakuoti gardo vartai. Ir šviežias šienas patiesiamas kas dvi dienas.

Sima įvedė Šerkšnę , o pati išėjo į susirinkimą.

Ieva atėjo. Šerkšnė ramiai miegojo.
- Nagi kelkis , reikia treniruotis.. - pažadino Šerkšnę Ieva. JI atsistojo , kol Šerkšnė valgė Ieva ją pabalnojo ir išėjo.

Šerkšnę įvedė.

Ieva atėjo. Pabalnojo Šerkšnę ir išvedė.

Ji atbėgo. Atisgulė.

Ji pradėjo tankiai alsuoti. Suprato kas dedasi. Užsimerkė ir pradėjo dar labiau alsuoti galiausiai šalia jos gulėjo du mieli kumeliukai. Ji pradėjo juos laižyti.

Pūkė bėgdama užtiko baltą kumelę ir du kumeliukus. JI iškart pribėgo.
- Sveikutė.
- Labas - pakėlė akis Šerkšnė ir šyptelėjo. - Rodos dar nesimatėm...
- Aha. Aš Pūkė , o tu?
- Šerkšnė
- Aišku. - Tada ji atidžiau nužvelgė tamsesnį kumeliuką. - Ji lenktyninė.
-Kąą? Kaip taip gali būti? Iš kur tu žinai? - pašoko Šerkšnė.
- Gal ir ne lenktyninė , bet svajoja apie .. Aš matau. - tarė Pūkė labai rimtu balsu.
- Pūkę... Nemmana..au...Kad..
- Šerkšnę , jeigu tu prižiurėsi savo Kumeliukus , neleisk jai daug ,,bėgti" ji tiesiog atpras. - tarė Pūkė. - Kokie vardai? - motiniškai nusišypsojo pažvelgus į dvi mielas kumeliukes.
- Na , jos mergaitės tai galvojau gal... Guči ir Auksė. - parodė į i tamsiają tada atsisuko į šviesiają paskelbti , kad čia Auksė.
- O gal atvirkščiai?
- Juk ji su pusmenuliu. Galėtu būti Auksė.
- Gerai , bus . kaip tu pasakiai - nusišipsojo. Tada atsisuko į kumeliukus. Auskė jau lėkė iš gardo Pūkė paskui ją.
- Luktelk - šuktelėjo Šerkšnei ir išbėgo paskui kumelytę.
- Ma.mmy.te.? .k.u..u.ur.. .m.mam.no..s.e.s...u..t..ė..? - paklausė Guči
- Greit griš. - nuramino.

Staiga pasirodė Pūkę su susiraukusią ir murmėdamą Šerkšnės dukra. Auksę.
- Aukse , eik čion. - pakvietė Šerkšnė, jai priėjus gardą ji atsigulė tolimiausiam kampelį ir pradėjo kažką narnėti. Pūkė tik linktelėjo.
- Labai ačiū Pūkę. Dėkui , nežinau ką be tavęs daryčiau. - šyptelėjo Šerkšnė.
- Na ji užsispyrus , su ja reikia griežtčiau elgtis. Beje labai nemandagi. - pranesšė - Niekad nebuvau taip pažeminta, iš vis negirdėjau , kad kas pažemintų vaistytojąą. - susiraukė.
- Pūkę.. Tu... čia.. tu?? Pūkę? TU mano sesė?? Pūkė? - sušuko iš džiaugsmo.
- Šerkšnę? ŠERKŠNĘ.. - ji suriko iš džiaugsmo abi pakarpė ausimis.
- Kaip gerai..
- Taigi.. - šyptelėjjo tada atsisuko į kumeliukus. - Guči , labas. Aukse. Eik prie mamos. - tarė,
- labas. - droviai pasisveikino ir dar labiau prislinko prie mamos. Auksė niurnėdama nesijudino
- AUKSE , Po kalakutais ateik čia. - suriko jos motina..
- EInu einu.. - niurnėjo ir priėjo nenoromis prie motinos.Šerkšnė lyžtelėjo dukrą užsispyrelę.
- Nu mam... - susiraukė.
- Ša, - šyptelėjo erzindama ir kumeliukės po biški užmiginėjo. Ji šyptelėjo. - Ačiū už pagalbą Pūkę. - sušnabždėėjo.
- Nėr už ką.. - špytelėjo - aš jau eisiu. - tarė - Iki.
- Iki. - atsisveikino ir Šerkšnė prigludo prie kumeliukių , o Pūkė išbėgo.

Šerkšnė be kalbėdama su pikta jos dukra užmatė Grifą ir tarė Auskei.
- Klausyk ateina tavo tėvas , jam dabar viską pasakysiu. - suprunkštė Šerkšnė , o Auksė su Guči pašoko ir kartu tarė:
- Tėtis?
- Taip.. - tarė staiga už gardo durų pasirodė mielas eržilas.. Grifas. JIs išdidžiai pakėlė galvą.
- Tėti.. TĖTI TĖTI - suško ab idvi ir puolė prie jo...
- Mažylės... - špytelėjo ir abi apkabino Šerkšnė žiurėjo į džiaugsmą ir prisiglaudė prie Grifo. - šerkšnę.. - ji šyptelėjo.
- Gal eime kur nors? - paklausė Grifas visų savo giminių
- Na , jūs eikit aš negalių man treniruotės.
- Ne , tu tika pagimdei šias - parodė į mažylęs ir susiraukė, , o Šerkšnė gužtelėjo pečiais. Staiga atėjo Ieva pamačiusi Šerkšnę , AUksę , Guči ir Grifą nusišypsojo.
- Eime tau reikia didelio gardo kur tilptu tavo šeimyna. - tarė ir pagalvojusi prapletė per du gardus. - Štai, - tarė ir paglostė Auksę ir Guči.
- Meilutės. Grife.. - šyptelėjo ir nuėjo. Šerkšnė kruptelėjo tada isišiepusi tarė.
- Grifai manau tai reiškė , kad gyvensi su mumis,
- Jėga.
- WŪŪŪHŪŪŪ - garsiausiai blovė Guči jis visi nusijuokė ir įėjo į gardą,

Šeiima sugulė po kiek laiko užmigo. tik įmigus po kelių valandų atėjo Andrius.
- Guči , laikas į pamokas - tarė.Guči jau stojosi , bet kelią užkirto mama. Šerkšnė ir Grifas ir piktai supurškė.
- Kąą? Ji dar per jauna , tu vilko kojos trenktas ar ką? - įsiuto Šerkšnė ir stojo piestu
- Ramiau mergyt. Man reikia GUČI - užriko Andrius Šerkšnė parbloškė jį ant žemės. - NELYSK - užkaukė. Grifas įsiutes stovėjo prie mažylių. Jo akys užsiliepsonojo , Andrius atsistojo.
- Šerkšnę. Tai bus pranešta - burbuliavo staiga poasirodė Ieva.
- Kas pranešta Andriau? - pašaipiai paklausė ir paglostė Šerkšnę - JI gina vaikus , Guči imti negali ji dar per maža. Beje tu iš manęs jos nenusipirkai , todėl neturi teisės lysti nei prie Šerkšnės , nei Auksės , nei Guči.
- Pridėkim dar ir Grifą - atėjo Beta. Keturi žirgai patenkinti prukštė. Mažylės išdidžiai iškėlė galvas.
- DINK IŠ ČIA DABAR - riktelėjo ant Andriaus Ieva su Beta.
- Bet merginos
- Dink pasakiau - pakartojo , trečią kartą kartoti nereikėjo jis išėjo. Visi šeši sutiplo į gardą. Beta su Ieva glostė mažylęs ir Šerkšnę su Grifu...