.Tiltelis.

Mažas, šiek tiek aplūžęs medinis tiltelis.

Sniegaširdė atėjo ant tiltelio ir pradėjo žiūrėti į ledą. Netrukus nuėjo, nes pasidarė šalta.

Drebulė užbėgo ant tilto ir pradėjo žiūrėti žemyn.

Vėjas atsiduso.

Anglis atbėgo slysdamas ir atsitrenkė į Drebulę su Vėju. Drebulė keršydama pargriovė ir Anglį.

O drebulę pargiovė , Vėjas tada pradėėjo kvatotis , bet greit kvatojimas baigesi nes pats slydo ir drėbesi prie jų..:
- Šhit.

-Eik šikt kur kitur,-Drebulė slydinėdama atsistojo ir šyptelėjo.
Anglis stryktelėjo ant kojų ir susvyravo. ''Negaliu patikėt-tikra Sniegės kopija.''-pagalvojo jis, žvelgdamas į Drebulę.

Vėjas pasivaipė ir irgi atsistojo tada įsibegėjas trinktelėjo į Anglį ir jį pargriovė.

-Fee, net pačiūžų nereik,-ir Anglis pradėjo slidinėti po tiltą.
Drebulė sekė jį akimis. Tada šyptelėjo.

- Mhm. jo.

-Tuoj tau vienas padarysiu,-niurgztelėjo Drebulė ir pargriovė Vėją. Tada išlenkė kaklą ir prunkštelėjo.

- Hey.. Tu - jis greitai atsistojo , bet vos isilaikes ant kojų krito , bet užkabino Drebulę ir kartu ją parvertė.. Tada Vėjas pradėjo kvototi... Bet tas kvatojimas baigėsi iki kol atėjo Elfė iš minos jis atrodė pikta , šalta , ir niuri...
- Oj atsiprašau , kad sutrugdžiau.. manoiau čia nieko nebus - mandagiai tarė Elfė.

Drebulė šoktelėjo ant kojų ir padėjo Angliui atsikelti.
-Nieko tokio. Ateik,-nusišypsojo Drebulė.

- Tai , kad nežinau ..- susidrovėjusi tarė ji ir žiurėjo kaip Vėjas keturpeščias bando atsikelti...:
- JOoo , pasilik kur tu eisi? - tarė Vėjas dar vis bandydamas atsistoti
- Nežinau .. Susipykau su Pūkę .. man tai atrodo per daug baisu , kad galėčiau dūkti su jumis.. - tai kalbėdama traukėsi ji atbulom...Iki kol netyčia pasuko į šoną ir pliaukštelėjo į vandenį ..Vėjas iškart atsistojo ir irgi šoko į vandenį.

Drebulė nepanikavo. Anglis žiūrėjo, kaip ji grakščiai užšoka ant ledo, visai jo neįskeldama. Pajutęs susižavėjimą, jis matė kaip Drebulė priėjo prie iškirsto ledo ir paėmusi Vėją užtempė ant ledo. Tada padėjo Elfei išlipti.
Staiga Anglis už nugaros pajuto kažką stovint. Jis atsisuko, širdis daužėsi. Nieko nematė, bet staiga vėjas atnešė sidabrišką miglą. Ji susiformavo į arklio formą.
-Žiūrėk, dar akys iškris,-nusijuokė Sniegaširdė ir išnyko.
-Palauk!..-bejėgiškai šūktelėjo Anglis.
-Ei, aš niekad nepalieku tavęs neatsisveikinusi,-suskambėjo jos balsas ir ji atsirado šalia jo.
Anglis nusišypsojo. nepaprastai džiaugėsi.
-Ir žinok-aš tau visada padėsiu. Oooch, užkniso mane jau kalbėti mįslėmis. Visas gyvenimas-mįslė,-paslaptingai užbaigė ji.-iki,-padaužiškai šyptelėjo ir išnyko.

- O šventas kopūstas , ačiūūūū labai labai , labai.... -Elfė džiaugsmingai tarė ir lyžtellėjo Drebulę . .Vėjas tik tarė :
- Ačių , bučiau ir pats ją ištraukes... - ir nuėjo .. Eidamas šuktelėjo - Varau miegot. Elfę varai? - Vėjas sustojo ir atisuko , laukė atsakymo..
- Nežinau..Gal .. na tuoj eisių.. - jau niuriau tarė Elfė....
- Nū tada labannnnaktis... - kaip girtas tarėė Vėjas ir nuėjo....
- Keistuolis - suburbėjo Elfė... - Nors Ne aš nebeisilaikau ant kojų.. Varau miegot. Čiau. IR ačiuš kad išgelbijai . saranau , Amigo .Adioz.. Labann.... - ir jos jau nesigirdėjo...

Anglis pažiūrėjo kaip jie nuėjo, nesitvėrė džiaugsmu, kad pamatė Sniegaširdę. Drebulė žvilgtelėjo į Vėją, kad jis toks nedėkingas, bet akyse matėsi tik gailestis. Nesuprasdamas jos, Anglis nulipo nuo tiltelio ir pasiūlė eiti miegoti. Drebulė linktelėjo ir abu nuėjo.

Vėjas , atėjo .. ir pradėjo žiurėti į užšalusi ežerėlį... :
- Nenorių ... Bet reikia... Čia ta tinkama proga... - SUnriunėjo Vėjas ir iškart nubėgo ... :
- Atę , mano mylimas žirgynę .. ate mano draugai..

Drebulė atėjo ir užlipo ant tilto.
Prie kumelės priėjo Kaštonė.
Jos atrodė tokios skirtingos ledo atspindyje: viena grakšti, liekno sudėjimo, aukšta ir juodberė. O kita-oranžinė kaip mandarinas, žema, stipraus sudėjimo, raumeningesnė, kaklas neišlenktas.
Tad Drebulė labai nustebo, kaip Kaštonė kreipėsi:
-Mam.. Gal norėsi pasijodinėti? Niekad nemačiau tavo raitelio.
-Būtų smagu,-sutiko Drebulė ir nusisuko nuo atspindžio.-eime dabar. Reikia prasimankštinti.
Kumelės nubėgo.

Žirgai su raiteliais atėjo.. Tomas su Rytčiu iš kažko juokėsi , o Pūkė sy Beriu dalykiškai kalbėjosi:
- Tai kada atskleisi Kaštonei , kad Drebulė yra jos netikra motina? - paklausė Pūkė
- Na nežinau.. Mat tikriausiai prašysių Drebulės... - susinervino Beris..
- Nesijauudiink , žinoma ji supyks.. - Beris gužtelėjo pečiais - Bet kuo ankščiau tai pasakysi tuo bus geriau.. O su Naktimi aš gerai sutarių jis man tikras draugas.. .
- Tai puiku... - šyptelėjo Beris - Žinai , Gilė....
- Nekalbėkim apie ją dabar nelaikas.. - pertraukė PPūkė.. , Beris linktelėjo.. :
- Taip , .. Žinai pasigedau ELfės , kur ji dingo.. ;..
- Elfės? E... O velnias... kur ji??? JI buvo pas mane.. poto ir nepasirodė... - išpletė akis Pūkė... Staiga raiteliai pamatė Edita kuri bėgo į juos. :
- Kas atsitiko? - paklausė RYtis..
- El..F...E.ll...fė.. din..g...o. .-kukčiodama tarė Edita.. - Appp... žiu.r.....ė..ji. .o.o... au..u. ..v.v.i...s..u.r... ...
- Siaūūbas.. Kur dar trys žirgai? Gilė , Sniegaširdė ir Vėjas? jų irgi nėra.. - tarė susirūpines TOmas. . .
-Lipk , Edita. - tarė Rytis ir atsuko Beri ji užlipo , dar vis kukčiodama..
- Gerai eime.. Eime... Nuo šiol arklius reikės grieščiau prižiurėti.. Tai darosi nebejuokinga - tarė Tomas ir nubėgo. Rytis iš paskos.

Elfė atbėgo.. Bijojo pasirodyti draugams , bet pamatė Editą.. ,, O ne.. " - pagalvojo ir pradėjo bėgti jų pavijimui į arklides.

Fredis atbėgo ir palaukė Šerkšnės.

Atbėgo.
- Kaip gražau ane?

-Aa...-sutriko tas.-na, turbūt.

Šerkšnė nusijuokė jos juokas gražiai skambėjo.
- Taigi.. Ka veikiam?